Iš eilėraščių ciklo ‘’Šokantys šermukšniai’’
1
šluoju šermukšnio uogas
nuo šaligatvio
kad laiptinės gyventojai
nebumbėtų:
kadais pasodino beprotė
du metrai nuo lango
iki penkto aukšto
tik šakos ir lapai
žiedai ir bitės
paukščiai ir katės
sproginėja po kojom
gąsdina batų nosis
tokia gausybė šiais metais
lyja ir lyja
visą rugsėjį
neišeitum į miestą
jei nereikėtų
sėdėtum
prie virtuvinio stalo
įsisupus į skarą
o įdienojus šluotum
šlapias šermukšnių uogas
šermukšnių vyną
šermukšnių žemę
į rožinį kibiriuką – – –
šluotum ir šluotum
ir va šitaip gyventum
3
Desertinis buvo raudonas –
raudoni minkštasuoliai
raudonos barmenės lūpos ir uniforma
raudonas nervas žvilgsniu skenuojant
Valentino Masalskio lietpalčio skverną
valkatėlės pusryčius iš maišelio
a.a Sonatos dališką eskizą
a.a Kampo ironišką šypseną
dar kartais prie veidrodinio baro
gurkšnodavo kavą toks Saulius
septyneriais metais vyresnis už mane
jo motina, kiek atsimenu, daktarė
buvau beviltiškai įsimylėjusi
nes su giliausiu liūdesiu maniau
kad esu per prasta
iš visų ,,Desertinio “ lankytojų
labiausiai jį ir prisimenu –
gal kartais prasilenkiam Laisvės Alėjoje
bet vienas kito neatpažįstam –
pasenom tiek
kiek paaugo šermukšnis
4
2002-ieji, Užupis, Poezijos Pavasario šventė
su Rimute mindžikuojam prie lauko terasos
bet apsaugos darbuotojas į kalbas nesileidžia:
– čia poetų šventė, – nukerta, nenusiteikęs ginčytis
atlapu delnu stumdamas laiptų link
– aš irg poetė! – ginuosi šermukšninias rankogaliais,
o mano draugės marškiniai – įkaitusio vakaro mėlis
(Rimutė prekiauja turguje, todėl gali rinktis
kokius tik geidžia marškinius)
bet apsaugos darbuotojui tai įspūdžio nedaro
– čia poetų šventė, pašaliniams negalima!
jau rimtai prieš mus atsistoja, išpučia krūtinę
pasistiebusi už jo pečių matau paslaptingus poetus
girdžiu alumi putojantį juoką…
– o autobuso konduktorių irgi neįleidžiat?
5
šermukšnio po langu dar nebuvo
kai triūsiau prie medaus torto
skirto Alytaus kaliniams –
pridegintu cukrumi kvepiantys biskvito lakštai
ką tik ištraukti iš dujinės orkaitės
ir išdėlioti ant virtuvinio stalo
grietinės stiklainis, kiaušinių lukštai
citrinos rūgštelės maišiukas
išbirę miltai ant rusvai dryžuoto
pasibangavusio linoleumo
nes baisiai norėjau pasipuikuoti
savo kulinariniais sugebėjimais…
pamenu, kaip prajuko dukra
išgirdusi mano jaunystės istoriją
išties juokinga, kai pagalvoji
tik neatsimenu lango be šermukšnio – – –
Daugiau straipsnių
JUOZAS ŠIKŠNELIS
Atvirumas – tai spąstai
Diana Paklonskaitė