Albinas Galinis

           Melancholija

I. Išeik iš Babelės, mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų!

Apr 18,4

                                                                                      tremtiniams atminti 

                                                                 1.

                                           jam

buvo lemta pereiti tyrlaukį –

tvoskiant pragaro karščiui,

akies krašteliu stebėti

kaimenių pirmienas

                                           ir svetimą gentį,

paženklintą

klastos tatuiruotėm –

jam, tarsi naujakrikščiui,

                                           reikėjo srėbt Vitae Novae¹

                                           viralo dubenį…

                                                                 2.

                                           naktimis,

                                           nugrimzdęs į miego

                                           akivarą, plaujodavo

                                           sapnuose – kamavo

                                           lašinių užkalbėjimas,

                                           užniežėjimo ekstazė

                                           ir dizenterijos pasiutpolkė –

                                           rytais

                                           puldavo kalti iš geležies

                                           sentencijas, – nors,

                                           sako, neatsakydavęs našlei

užtraukti ratlankį

ar apkaustyti skrynią…

                      ¹ Naujo Gyvenimo (lot.).

                                                                 3.

                                           kartais

                                           prie žaizdro kalvėj

                                           ar kolchozo grūdų sandėly,

                                           mauktelėjęs „Moskovskajos“

                                           iš kakliuko,

su sopuliu ir gašlumu

susuktais pirštais

                                           imdavęs glamžyti

                                           mergę-armoniką, –

                                           ir taip iki sąmonės netekties,

idant užmirštų

tuščią žmonių filosofiją…

I. Be priežasties jie paspendė man pinkles, be priežasties iškasė gilią duobę mano gyvasčiai.

Ps 35,7

                                                                            saugumo rūsiuose nukankintiems atminti

                                                                 1.

tarsi išnarai, apsivyniojus

                                           ant tylos virbo, nesusmukti

                                           prieš grotų veidrodį,

                                           panirus į atminties ūkanas,

vengti staigių nuojautos

                                           slenksčių,

                                           įsiklausius į pilvo

                                           šlamesį, it šešėliui

                                           plaukti apsto upe,

                                           išvydus demonus, aplenkti

                                           kartybių taurę ir atmušti

                                           vaizduotės puolimą,

                                           stojiškai priimti smūgių

                                           atnašas, bet laiku

                                           išvirsti gulto lenta –

                                           ir tik įstrigus tarp šonkaulių

                                           kumščiui, išsiginti traktato

                                           „Peisistrato¹ klasta“ autorystės…

¹Atėnų tironas.

                                                                 2.

                                           įsmukus į ašutinę,

                                           žarstyti atgailos pelenus

                                           ir vengti pykčio injekcijų,

                                           išmetus kauliukus,

žaismės įkaršty iškęsti

                                           papirosų akupunktūrą,

                                           išspjovus kepenų atplaišą,

                                           monotoniškai tirpinti mantrą 

                                           ant galo liežuvio –

                                           ir tik apsvaigus

nuo istorijos karantino,

                                           laikytis minčių švaros…

            Quo vadis? ¹

                                           sustingęs žvilgsnis, prietarų vilnis,

skaistyklos staktą laižanti ugnis,

nakties miražas, sprogstantis žodžiu –

išlaukęs pauzę, tavimi žaidžiu:

Quo vadis, Roma? – ar nepavargai?

išblukę auksas, nuotakų šilkai,

padus nutrynęs vaško grindinys,

ant kaklo šaltas perlų vėrinys –

spaudu Charono ženklintam rate

neries iš kailio, lobsti varjete,

prie aukuro, išvirtusi angim,

obolą dildai tirpstančia akim –

klasta atvėrus paskliautės vartus,

ant durklo įrašai dievų vardus

ir lyg fantomas skersvėjo glėby,

sėkmės nustojus, savyje glembi –

Quo vadis, Roma? – ar nepavargai?

išblukę auksas, nuotakų šilkai –

miražui plaukiant, ant nakties pečių,

iškentęs pauzę, vėl tavim žaidžiu.

¹ Kur eini ? (Lot.).