2024-04-23

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Rūta Vyžintaitė- Lajienė

civilizakuliozė

miestas – upės liga

maži moliniai mikrobai, kasdien auginantys mantą

tiltais plinta į sveikąjį krantą

simptomas – žmogus

ilgiau negydant – muziejai, bažnyčios, arbátinės

neduokdiev, atsirado ir kapinės:

tada jau žinok:

net jei miesto neliko

simptomai

kas rudenį grįš

traukinys yra evangelija:

syk dienoj liudija Skersbalius, Pamerkius, Jūres

kas valandą –  Vilnių ir Kauną

ir mieguistas geltonas virtuves

kaip likimus ten orkaitėn šauna

liudija Baltstogės kiemsargio darbą

ryto Varšuvoj liudija žvarbą

kaminais paremtą Ostravą

baltą juodo angliakasio kavą

ar girdi, kaip gyvenimai slysta

pakutenti prašvilpiančio vėjo

o gal Dievas yra mašinistas?

juk ir jo niekad nieks

neregėjo

***

skelbimas parduotuvėj:

parduodu armoniką

skamba lyg atsisveikinimas…

nemėgstu atsisveikinimų

pasiimu numerį

skambinu

perku

atsuku gegužę

atšaukiu  karą

pripučiu obelis

visas rajono senutes

prikeliu iš albumų

vakaras ilgas

pienas šiltas

tu tik grok

pabučiuok ją prie vartų

atsitiktinumas

šiam mieste po kelionių ilgų godžiai tinkasi upės

gal ir mes tiktai sąnašos laiko, tik akmenys, kriauklės

susitikę saujelėj mergaitės mielos papustlūpės

kai trumpam ji pabėgo nuo dievo – jos auklės

gal šis kalnas tik rūbas nusviestas prieš laukiančią naktį

ir kartu su visais sutiktais jo šlaituos nusilakti

plaukt norėčiau drauge tartum tos besijungiančios upės

dar šimtus kilometrų

ar bent metų šimtus

turėtų pakakti

bendras penktadienio vardiklis

X – magistralė A1

Y–  vėjyje pušys

parabolė – bangų žalia siena

dalyba – dėl gaišenos mūšis

trupmena – gintaras saujoj

šaknis – karštam smėlyje skęsta

daugyba – kai šviesos užgęsta

vasaros vakaro pasakos repas

tarp svirplio sparnų čeža bėgantis laikas

jį šešėliais matuot mokos vaikas

laukiant užjūrio princo varlės tvenkinio kurkia

myli katinas pievoje žiurkę

jau nedaug iki mėlyno vakaro likę

nekantraudavos kregždės net klykia

senai lempai drugys rašo meilės dikatantą

obuolys – bum – į sutemą krenta

„take away“

mūsų kiemo lakštingala

gali aptarnauti apie 80 butų:

kas vakarą nuo 21 iki 9

pristato gyvenimą į namus

jokio kontakto

tereikia atsidaryti į langą

ir atsukti ausį

apsnuodijus sukas galva

arba trankos širdis

paveldėjimas

mūsų miestas jau priklauso kitiems:

prie fontano palikom jums pasimatymų

vaikystės – prie patrankų ir liūtų

santakoj garuoja krūvelė pirmų bučinių

Kauko laiptuos čiulba budintis strazdas

nepaklysit – žemėlapiai teka krauju

ir per minutę šešias dešimtis kartų

kompasas plazda

taksistui iš Ukrainos

aš ir Henadijus

metaliniam toyota šiltnamy

pasislėpę nuo stingdančio siaubo

likimo mesti į tą pačią Europos prospekto lysvę

kaštonais už lango paraišioti

minčių vabalų apibraidžioti

gyvi tik lašais iš seno džeržgiančio radijo

kai jie sudrėkina

išdžiūvusį žandą Henadijaus