Ukrainiečių poezijos vertimai (4)

Iš ukrainiečių kalbos vertė Antanas Jonynas

Dmitro Lazutkin

MOKYKLA

subombarduota mokykla –

rusų ginklo triumfas

gerai kad mokinius išvežė

dar prieš prasidedant apšaudymams

antraip

nebūtų išgyvenęs niekas

geografijos kabinete

skiautėmis kadaruoja

sudraskytas pasaulio žemėlapis

vadovėliai bejėgiškai

išmėtyti ant grindų:

antikinė literatūra apdegusiomis šaknimis

naujausioji istorija išplėšta šerdimi

MARIJA

marija eina druskos

nes taip labai reikia druskos

nes nebėra druskos

nes baigėsi

ir ašaros tapo gėlos

dar kai brido vandeniu

o kai išlipo į krantą

nuo pramoninės zonos pusės –

nebemokėjo verkti

vėjas nuo jūros

švilpauja kažką

uosto kranams

saulė švelni

ir saulė dygi –

tarsi dvi skirtingos saulės

kodėl mes galvojome

kad raketos –

tai kosmosas?

kodėl mums nesakė

kad raketos –

tai tamsūs rūsiai?

kad naktis turi akis

kad mirtis turi kvapą

kad mes čia patys

ir niekas mūsų nepasiims

kodėl mums nesakė

marija?

tiek iškirstų medžių

tiek slegiančių klausimų

rūdijantis kelias

išmėtytos gilzės

marija eina druskos

Pavlo Korobčiuk

***

žvelgti į karą

kaip į vandenį

bangos, kurios ardo

tikrovės audeklą

ir siaura viltinga

erdvė tarp bangų

rami, aiški

veidas

uždarytas

tarp griuvėsių ir ramybės

jei taip panardinsi ranką

tai ar pavyks ją ištraukti

o jei ir pavyks

tai ar taps ji banguota

vanduo mus geria

Liubov Jakimčiuk

KAI JIS BAIGĖSI

valgykit duoną iš grūdo

augusio po dangumi

išvarpytu raketų

antai žuvis ir midijos

plaukiojusios vienoje jūroj su karo laivais

antai 2022-ųjų derliaus vynas  –

vynuoges šias raišiojo apšaudymo metu

kol rankas mūsų nekaltiesiems surišo priešai

greta bėginėja vaikai, augę be elektros

išaugę drėgnose daugiaaukščių ir mokyklų slėptuvėse

ir nereikia tų iškilmingų frazių, kad vaikai – tai žiedai

nes kambariniai augalai nugeibo žiemos vakarais

be šilumos, be šviesos, be priežiūros

o mūsų vaikai išmoko augti po betonu, gelmėse

išmoko gyventi koridoriuose ir voniose

kai jis baigėsi

mes susirinkome gatvėse

pasakojome vienas kitam

kaip ten sekės gyventi šaly

kurią dronino ir raketino

kaip ten sekės gyventi šaly

beelektrėje, bevandenėj:

grįžti trissyk į parduotuvę

kad pataikytum ne pavojaus metu

dusyk ateiti kirpyklon

antrąsyk tam, kad baigtum kirptis

kai bus paduota elektra

kaip ten sekės gyventi vienu tikėjimu

kad išmušim priešus lig vieno

ir kiekvieną draugų apkabinsim

susirinkom ir gėrėme aitrų vyną

vis apsidairydami ir šūkčiodami vaikus

kad nenuklystų pernelyg toli

ypač į pasėlius

2022.12.22, Kyjivas