2024-05-30

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Ukrainiečių poezijos vertimai (2)

Iš ukrainiečių kalbos vertė Antanas Jonynas

Artur Dron

* * *

Šventas Jonas Paulius Antrasis

senais nemokamais laikais

pareiškė Lvive:

„Lietus krenta – vaikai auga“.

Šventas Ivanai Pavlai,

aš užaugau po tuo lietum.

Bet dabar tokia žiema,

ir už viską reikalaujama tokios kainos,

kad krenta tik sniegas ir kareiviai.

Kareiviai krenta – vaikai auga.

Kareiviai krenta – vaikai auga.

* * *

Mes vėl susiginčijom,

kada tave pasitikti.

Bet, žinai,

ir 25-ą, ir 7-ą  Betliejų

apšaudė ir bombardavo.

Nėra lopšelio, nėra ėriukų, nėra

perinatalinio centro, nėra

vaikų darželio, nėra

vaikų aikštelės.

Kai tu paaugsi ir jau kalbėsi,

pasakyk savo mamai, kad ji pasakytų maniškei,

kaip jai visa tai

išgyventi.

IZIUMO KOMUNIJA

                                       „…tai yra Mano Kūnas, kuris už jus

                                       laužiamas vardan nuodėmių atleidimo“

                                        Iš Dieviškosios liturgijos teksto

Tai yra mūsų kūnai,

kurie už mus laužomi.

Bet jokio nuodėmių atleidimo.

Tai yra mūsų kūnai,

kurie kartais taip lengvai lūžta,

kai juos traukia iš po žemių.

Čia mūsų miškai, o čia – mūsų kryžiai.

O čia yra kūnai,

kurie tik už mus laužomi.

Dabar gerai matai:

mes kaip tavo sūnus.

Tik jokio nuodėmių atleidimo.

Žiūrėk:

tie patys išlenda kaulai,

tas pats kraujas ir vanduo.

Bet jokio nuodėmių atleidimo.

Klausykis:

tas pats riksmas, tas pats tylėjimas.

Taip atrodo

Iziumo komunija.

Čia mūsų miškai, o čia  – mūsų kryžiai,

o gyvieji iškasa mirusiuosius ir kalba:

tai mūsų kūnai, tai juk mūsų kūnai.

Mes tokie panašūs į tavo sūnų.

Tai mūsų kūnai, pažiūrėk, tai juk mūsų kūnai.

Mes jau seniai kaip tavo sūnus.

Tiek kūnų, pažiūrėk, tiek kūnų.

Mes – tavo jauniausias sūnus,

kuris niekam to

neatleis.