Ukrainiečių poezijos vertimai (3)

Iš ukrainiečių kalbos vertė Antanas Jonynas

Oleh Kocarev

TRUPUTĮ KEISTA

Čia,

Už vaikų  darželio,

Kur tave sušaudė,

Tokį suaugusį,

Ugniažolė dabar nieko nenori žinoti,

Katinas, piktas ir išsirietęs,

– išlinkęs kaip arka –

Rėkia ir slenka šonu pirmyn,

O delnai kryžiais dengiasi

Aštuoniakampiais.

Truputį keista

Būti sušaudytam už vaikų darželio.

Truputį keista

Būti sušaudytam,

Truputį keista

Numirti,

Bet labiausiai keista – užgimti.

HOSTOMELIS

šalia parko „laimingasis“

užlopė stogą

raidės Г formos

skiautele dangaus

ir sėdi dviese juokiasi

PRAVAIKŠČIOTAS ORO PAVOJUS

               1.

nubėgame su penkiamete dukrele
iš penkto aukšto,
ir akimirkai tampa juokinga:
kojos mūsų ore maskatuoja,
iš tikro liečiamės
tik vienas kito,
kosmonautai,
kocmonautai.

               2.

     imi pravaikštinėti
     oro pavojus
     kaip vyresnių klasių mokinys.

               3.

kas juda
tamsiame name
priešais tavo namą tamsų
namą
kuriame
sujudėjo
tavo tamsūs plaukai?

               5.
    vietoj kuprinės:
    sprukdamas nuo apšaudymų
    kažkodėl
    pasiėmęs su savimi
    eilėraščių knygelę
    „vyriškos kišenės turinys“ 

               6.

          pabėgėlis lošia
          nešvariai –
         jo rankovėse
         aštuoni žodžiai
         iš skirtingų
         dialektų

KAŽKAS NESKUBA

Kiek dar

moterys elektriniame traukiny

žiūrės pro langą

į griuvėsius

šviežius,

dvokiančius,

i tiltą perskeltą
tarp dviejų sidabriškai žalsvų pasaulių?

Žiūrės –

kol griuvėsių
kažkas nesutvarkys,

kažkas neatstatys.

O jei griuvėsių nebus,

neliks į ką

pro langą žiūrėti –

žmonės vėl niūriai eis

susitikti su savimi pačiais

tarp juokingų šešėlių

nuo išdžiūvusių nešvarių ašarų

iš tos vagono lango pusės.

Štai todėl Kažkas

ir neskuba.