2024-04-23

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

„Biržų haiku“: vieno žmogaus iniciatyva virto solidžiu reiškiniu



Jau septintą kartą vyksta konkursas „Biržų haiku“, kurio tema šiemet – baisumas ir grožis. Konkurso iniciatorė rašytoja Rugilė Audenienė sakė, kad šio konkurso tikslas – skatinti žmones kūrybiškai pažaisti, surasti naujų talentų ir juos įkvėpti, tiesti tiltus į platesnes kūrybines erdves.

Konkurso pavadinime akcentuojamas haiku žanras, tačiau dalyviai gali teikti įvairių žanrų kūrinius – dvejus metus konkurso dalyviai rašė haiku, trečiaisiais metais – trioletus, paskui dvejus metus eiliavo tarmiškai, pernai kūrė prozos dienoraščius.


Pirmąjį konkursą 2014 metais R. Audenienė paskelbė neturėdama jokios paramos, investuodama savo lėšas, bet labai greitai konkursas sudomino įvairias organizacijas: Biržų muziejus skyrė ypatingą erdvę pilyje, savivaldybė kaip prizą dovanojo Biržų miesto vėliavą, laikraštis „Šiaurės rytai“ kelis mėnesius publikavo žmonių kūrybą. Vėliau, kaip pasakojo konkurso iniciatorė, prisidėjo biblioteka, meninius projektus palaikanti kavinė, biržiečiai, kurie norėjo asmeniškai apdovanoti patikusius kūrėjus, miesto dvasininkai.


„Netikėtai nedidelis sumanymas tapo viso miesto reikalu, – džiaugėsi pašnekovė. – Neseniai susimąsčiau, kad periferijos konkursas jau visai solidžiai atrodo. Šiemet partneriai – Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, laikraštis „Šiaurės rytai“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos rašytojų sąjunga, poetė, rašytoja Sara Poisson, poetė, filosofė Aušra Kaziliūnaitė. Biržų rajono savivaldybė šiemet prisideda finansine parama. Man labai svarbu, kad pradėjusi savo jėgomis, galėjau sukurti tokią kūrybos platformą ir tokį bendravimo būdą, kokio norėjau savo miesto kūrėjams. Kartais reikia rizikuoti, o paskui atsiranda ir palaikymas, ir parama, ir idėjos tąsa. Kultūra kartais suprantama kaip projektų projektėlių rašymas, kova dėl finansų, bandymas atitikti rašytus ir nerašytus kriterijus. Man svarbu, kad noras pažaisti, kūrybos džiaugsmas būtų stipresnis variklis. Ne iš teisingų ataskaitų gimsta menas. Šito nekalbėčiau, jei nežinočiau, kokia kartais būna svarbi ta „vieno žmogaus patirtis“ kitiems, irgi, kaip ir aš ilgai, nedrįstantiems imtis kirbančios idėjos.“


Populiarinti konkursą padeda Biržų turizmo informacijos centras – leidžia kalendorius su konkurso dalyvių darbais.


Pasak R. Audenienės, nuo gimtojo miesto nutolusiems biržiečiams labai svarbu jausti, kad ryšys nenutrūko, o paprastas kūrybinis žaidimas gali duoti daugiau naudos nei politikų kalbos ir raginimai grįžti. Rašytoja viliasi, kad šis konkursas sudomins Biržus mylinčius žmones, leis pajusti, kad gimtinėje visi laukiami. Be to, tai galimybė sulaukti profesionalų įvertinimo.


Konkursu siekiama atskleisti Biržų savitumą. Tai padaryti padeda galimybė kūrinius rašyti tarmiškai.

„Rašymas tarmiškai gali būti įdomus ir literatūriškai vertingas. Tuo pačiu kaupiame savotišką tarmės pavyzdžių banką, spaudžiu kumščius, kad jis būtų tyrinėjimas mokslininkų, – sakė R. Audenienė. – Kodėl būtent haiku? Tas mažas haiku – didelis menas, lietuviui artimas gamtos pajautimu. Japonų haiku ypatingai būdinga gamtos tematika, akimirkos gaudymas, o mes juk mielai rašome apie gamtą, pamedituojame, prisėdę prie upės. Ką jau kalbėti apie Kazį Binkį, rašiusį utas, kurios tikrai panašios į haiku. Apskritai iš Biržų kilę tiek literatūros žmonių, rašiusių „netradiciškai“, kad, atrodo, kur jau rasi tinkamesnį miestą eksperimentams. Lietuvių poezijoje ir formaliai taisyklingų haiku, ir įvairių interpretacijų pastebiu tikrai nemažai. Štai poetas Dainius Dirgėla – Pasaulinės haiku asociacijos narys, rengiantis haiku dirbtuves. Poetas Artūras Šilanskas ne tik pats rašo haiku, bet ir tyrinėja šį žanrą, rengia lietuvių kūrėjų haiku antologijas. Iš Biržų kilęs poetas Alis Balbierius irgi žinomas kaip haiku meistras. Lietuvos moksleiviai dalyvauja Pasaulio vaikų haiku ir vietiniuose konkursuose. Prieš keletą metų savo gimnazijos prašymu surengiau haiku konkursą moksleiviams, sukūriau „Facebook“ puslapį „Haiku gimnazija“, ten jauni kūrėjai skelbė savo trieilius, juos vertino ne tik mokytojai, bet ir šį žanrą išmanantys poetai. Dainius Dirgėla buvo vienas iš jų. Pabendravusi su juo dar kartą įsitikinau, kad lietuviai turi kažkokį haiku grožio pajautos geną nuo pat moksleiviškų dienų. Paskui, nukeliavusi į kelias mokyklas pasakoti apie haiku ir duodama užduotis, pati sau patvirtindavau tą įsitikinimą. O ir „Biržų haiku“ dalyviai yra nustebinę savo eilėraščiais. Aš ne haiku meistrė, bet vis tiek matau – mums toks matymo, rašymo būdas artimas.“


Šiemet konkurso tekstą turi sudaryti trys sakiniai. Laukiama ir poezijos, ir prozos. Galima rašyti tarmiškai. Plačiau apie konkurso sąlygas čia http://www.birzuhaiku.lt/apie-konkursa-2020/.

atokiosstotys.lt inf.