*
Sraigė keliauja
Namelį nešdama
Kiautelį
trapų rausvą
Palengvėle
Mažytė sraigė
Stumiasi, šliaužia
ramiai takeliu
Vos po tarpelį mažutėlį
Paslinkdama save
ir žemės kupstą
Nepastebimai
Ir netikėtai
Sutraiško
Jos namelį
Apsaugą ir būstą
Gyvybiškai būtiną
Brangintiną
Kaip paukščiui oras
ar žuvims vandenys
Tūno ji gal
Amžinybę
O gal ir keletą amžių
Nedrįsta keliauti toliau
Nors jos žygis
Dar nebaigtas
Nors kelias jos
Dar nenueitas
Ir pasitikti
Sraigės
Narsios
Keliautojos
Kažkas
laukia –
Tebelūkuriuoja
Pamiršęs laiką…
*
Mūrinukas Antakalnyje
Pirma klasė.
Šaltos grindys
kaip ledas
tamsūs koridoriai,
salė niūri
Mokiniai.
Nauji
į pirmą klasę atėję
nebuvo švenčių
iškilmių..
O gal neįstrigo
Neįsiminė
Mergaitė į klasę
Žiemą
atėjo basaminčia
Tėvams nerūpėjo..
kad ji kojinių neapsiavė,
nes neturėjo…
Ir atėjo sustirusi
sužvarbusi į klasę..
Mūrinukas
Pradžia mokykla
Tolima nežinia –
Žvilgsnis vaiko
Dar nemato toli
Dar nėra
ateityje…
Eilėraštis šiai dienai
Stogai virš miesto lango
Balti balti nublukę
Dangus bespalvis pilkšvas
Tik šakos medžių –
Juodos smulkios
Tarsi nagai
Įrėžę į baltumą tirštą
Plonyčius
susiraizgiusius pirštus.
Atodrėkis. Atšilo vėl
Pažliugo sniegas –
Krenta nuo stogų lašai
Tik paukščių nesigirdi
Kuomet už lango
Liūdnas čiulbesys
Apgaut tave norėjo
Pavasarį žadėjęs.
Sekundę suklusti nustebęs –
Koks čia garsas – keistas
Aidi skamba –
Taip netikėtai nelauktai
Pilkšvam
Pažliugusiam sniege
Kaip disonansas- žiemą
Gieda –
Paukštis giesmininkas
*
Sėdėti..
vidury žolynų
ir vidury vasaros…
gyvos
ir kvėpuoti,
ir matyti…
semti aplinkui viso
uosti..
išklausyti čirpimus
žuvų
plekšt-tekšt
vakarėjant
pasaulis
neregimas tolimas
pašvaistės guolis
kur saulė nuskuba
Ežero akis
Lig būtybės vyzdys
Šį rytą skaidrėja
Vakaro migla –
Drumzlinas takas-
Juo sėlina vaiduoklės
Nakties žvėrelis
Į sapno vaizdinius
Įspaudžia pėdutes
.
Prikaltas Prometėjas
Laisvas. Tik vinys
Styro blauzdose
*
Virpantis oras
rasos grynas lašas.
Tyla. Lengvas rūkas
Vėjo dūmas
Medžiai krūmai papuošti variu
O šakos gyvos –
Plazda spindi gyvsidabriu..
Ruduo.
Vėlyvas lapkritys…
Nesitiki –
žaliai
patvinę pušys
eglės
pamiškės takai..
Pražiojęs burną
Bandai įkvėpt
Ką prieš save matai
tyška uogynų
žėrintys lašai –
uolų bevardžiai kambariai
nutyla
*
pėdų basų nesužeisk …
———————————–
Medžiai tylūs
apšerkšniję
Kupini paslapties
ją įspėsi
Jei sustosi
Jei nepraeisi…
Ką slepia
nepaprastas grožis
Jųjų tyli malda
siūruodama
vėsų
lapų kartėlį
Ką ištaria
Apmirusios šakos
Kamienas
ir baltas vainikas
Aprėžtas šerkšnu
Tartum ką tik nutilo
Grojusi muzika
Tartum ką tik
Pasibaigė šokis
Ir jie sukluso
Ties akordu
paskutiniu
Paskutinis judesys
vos juntamas…
Finalas.
bandai
Įspėti
kas praskleista
paslapties
regėjime
išgyvenime
Akys kad regėti
Senelis pro lauką rugių
Ateina nuo vakaro saulės
Per sodą.
Takelis nusirita –
Siūlas vilnonis
Megztinis – avelės skranda.
Mudviejų sparnai –
senelio namai.
Mudviejų rankos –
Mūsų sodo rūmas.
Keliaujam
su broliu abu
Rankoj po obuolį,
Senelio obels nuraškytą.
Plaukuose
Po avietės lapą
Veide
Po paukščio akį.
Turime po trejetą akių.
Daugiau straipsnių
LINAS UMBRASAS
Rūta Vyžintaitė-Lajienė
Dovilė Zelčiūtė