Omaras Chajamas

Iliustracijoje: „Karavanas“. Popierius, akvarelė. Autorius – Irano dailininkas Abbasas Rostamianas (g. 1948). Paimta iš svetainės IranianArt.

Iš persų / farsi kalbos vertė Algimantas Litvinas

OMARAS CHAJAMAS (angl. Omar Khayyam, persiškai عمر خيام) gimė apie 1048 m., mirė apie 1126. Įvairūs viduramžių autoriai pateikia įvairias mirties datas. Tikrasis jo vardas buvo Abulfath Omar ibn Ibrahim (Abulfathas Omaras sūnus Ibrahimo). Chajamu – „palapiniumi“ pramintas todėl, kad tėvas Ibrahimas gaminęs palapines. Be kelių šimtų Chajamo persiškų ketureilių (rubajų), yra išlikę 6 trumpi arabiški filosofiniai traktatai. Dar keliuose trumpučiuose traktatuose tyrinėjo matematikos, fizikos, muzikos teorijos ir astronomijos klausimus. Čia pateikiame dar 15 Chajamo rubajų.       

Vertėjas

16

šis gyvenimo karavanas praeina keistai

branginkim minutę gyvenkim linksmai

pylėjau dėl rytojaus nesirūpink duok taurę

kol naktis dar nesibaigė puotaukim smagiai

17

laiminga yra meilės belaisvio širdis

galiu bučiuot smėlį pas jos namo duris

nesikrimski dėl jos netikėtos išdaigos

patirt jos kaprizų saldi patirtis

18

mikliai darbavosi meistro rankos guvios

kai vakar užėjau aš į puodų dirbtuvę

išvydau tai ko nematė visi neregiai

molis puodžiaus rankose mūsų protėviai buvę

19

kai gimiau aš pasaulis naudos nepajuto

kai miriau žvaigždės irgi visai nenuliūdo

nepasakė nė vienas kam gimiau kam miriau

tai visai juk nepakeitė pasaulio būdo

20

dangau tu juk leidi vis niekšui klestėt

savo rūme pirty ir malūne turtėt

o garbingas žmogus turi skolintis duonai

tokį dangų juk reikia į šuns dienas išdėt

21

kai numirsiu vynu mane numazgokit

per maldą prie kapo vyno aukokit

per prisikėlimą prisiminę mane

prie smuklės slenksčio kaskit ieškokit

22

jei tektų man šiandien kviečio duona minkšta
burdiukas vyno ir kulšis avies kepta
pasislėpčiau su mylimąja griuvėsiuos
kiltų puota ne kiekvieno sultono verta

23

sako rojuje vyrams hurijos bus

puikiausias vynas ir saldus medus

kodėl gi mums vyno ir meilutės negarbint

jeigu galiausiai ir ten taip pat bus

24

mes seno ir naujo vyno pirkėjai
už svaigalą kad ir pasaulio pardavėjai
sakai kur pateksiu aš toks po mirties

sakau duok man vyną ir eik sau kur ėjęs

25

lepūnėle jau rytas pabusk netįsok

kelkis arfa paskambink vynelį gurkšnok

visi kurie esam čionai greit išeisim

nesugrįš jau išėję tu man arfa pagrok

26

slėpki paslaptį tu nuo visokių žmonių

apstu juk gerų ir piktų ir kvailių

santūriai su kiekviena būtybe bendrauki

būk budrus nuo žmogaus nenuleiski akių

27

sako kas geria į pragarą paklius

dėmesio nekreipkim į šitokius melus

jeigu siųs pragaran įkaušusius ir mylinčius

matysi kad rytoj jau rojus tuščias bus

28

sako žmonės aš per didelis vyno gerbėjas
aš pagedėlis per visą dieną gėrėjas
taip įdėmiai mano išorės tu nestebėk
pats žinau koks aš savo viduje niekadėjas

29

sako rojuj su merginomis būsią džiugu
aš sakau vynuogių vyną gerti gardu
pažadais netikėki grynais tiktai imki
būgnų trenksmo iš tolo klausytis smagu

30

mums mėlynas skliautas paslapčių neatskleidžia
tik begalę machmudų pražudo ir žeidžia
ilgai mums gyventi neleidžia tad vyną tu gerk
kas paliko pasaulį to atgal neišleidžia

– – –