Omaras Chajamas   

Nuotraukoje: Medinė mečetė Nišapūro mieste Irane. Nuotraukos autorius Petr Adam Dohnálek. Paimta iš wikipedia. 

Iš persų / farsi kalbos vertė Algimantas Litvinas

OMARAS CHAJAMAS (angl. Omar Khayyam, persiškai عمر خيام) gimė Nišapūro provincijoje Irane 1048 m., mirė apie 1124-1129 m. Nišapūre palaidotas. Jis buvo žinomas kaip matematikas, filosofas ir astronomas. Tik britui Edwardui FitzGeraldui 1859 išleidus angliškai Chajamo ketureilių – rubajų rinkinį, prasidėjo pasaulinė jo kaip poeto šlovė. Rubajų rimuojamos 1, 2 ir 4 eilutės. Pats Chajamas, kaip teigia jo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas Mehdi Aminrazavi, savo rubajų neužrašydavęs, tik iš atminties deklamuodavęs kokių penkių mokinių grupelei, ir tie užsirašydavę. Čia pateikiama 15 Chajamo ketureilių.       

Vertėjas

1

pas mokytoją mokiaus kai vaikas buvau

džiaugsmingai pats mokiau kai meistru tapau

bet klausykit koks liūdnas ištiko likimas

dulkelė buvau ir į dulkę vėjyje vėl pavirtau

2

tikėjimas mano tai vyną gurkšnoti smagiai

religijos ar bedievystės neįsikibti tvirtai

paklausiau jos kokią vestuvių dovaną duoti

atsakė aš noriu gyventi su tavim linksmai

3

jei kartais prieičiau prie likimo stelų slaptų

nepalikčiau pasauliui jose jokių liūdesių

surašyčiau žmonijos gyvenimo dainą iš akordų šviesių

ir iškelčiau pradžiugusią galvą net virš debesų

4

štai koranas svarbiausias pasaulyje žodis

o kad skaito tikrai ne kiekvienas įrodys

bet eilutė ant krašto taurės įrašyta

ją prireikus kiekvienas girtuoklis parodys

5

jau seniausiai mes būsim išėję o pasaulis dar bus

mūsų vardas ir pėdsakai be jokio ženklo pražus

juk lig šiol mūs nebuvo ir bėdos nieks nematė

ir po mūsų pasaulis kaip buvo taip vis ir bus

6

vynas svaigus pasipūtėliui burną pravertų

atpalaiduoja gėrovui diržą stipriai suvertą

jeigu išlenktų taurę vyno pats velnias

adomui nusilenktų du tūkstančius kartų

7

peikė šeichas pasileidėlę tu nuolat girta

tavo koja kilpon kasdieną kiton įkišta

ta atšovė teisybė šeiche tokia ir esu

o tu pats ar tikrai toks jau šventas kokį mato tauta

8

kai tu vyną geri su protu nesipyk

iš galvos tu kvailybės namų nedaryk

jeigu nori kad vyno gurkšnot neuždraustų

nepavirsk į beprotį žmonių nedraskyk

9

nebeminėk to kas vakar praėjo

nesibaimink kad ryt kuo nustebins kūrėjas

nesikliauk ateitim praeitim nepadės

šia akimirka džiaukis neleiski gyvenimo vėjais

10

prarasi visas tu gėrybes kurias taip džiaugeisi turįs

prisiminus kas tolyje laukia krauju tau paplūsta širdis

ką veikia tenai nukeliavę į kitą pasaulį

nesulaukėm žinios nė iš vieno ką ištiko baigtis

11

ei drauge ateitį baugią ramiai pasitiksim

ir gyvenimo mirksnį kiekvieną branginsim

o šitą laikiną slėnį palikę rytoj

su septyniatūkstantmečiais mes susitiksim

12

deja jau suskaityta knyga jaunystės

po vasaros ruduo žiemos bjaurystės

išskrido džiaugsmo paukštė kur jinai

nebesurasi kad ir kur bastysies

13

be nuodėmės ar daug pasaulyje tokių

ar tu matei visai nenusidėjusių žmonių

tu pats ar daug geresnis už mane

jei už negerą darbą atmoki man blogiu

14

mano veidas kaip tulpės figūra kipariso

šiam gėlyne varžytis su manim nieks nedrįso

bet neduoda ramybės mintis o kodėl

amžinasis tapytojas mane puošė iš viso

15

nepasiduoki sielvartui dėl laikmečio skriaudos

nebegedėk negrįšiančių jau niekad niekados

kasdien gražuolės savo garbanom gėrėkis

be svaigalo taurės neleisk tuščiai anei dienos

– – –