2024-09-11

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Rūta Vyžintaitė-Lajienė

Sausis

Vyžuonų bažnyčioj vakaro mišios

užšalo apeigų vynas

eketė ostijos formos

pliumpt!

iššoka Jėzus

bėga

per  mėlyną  Aukštaitiją.

***

dėl visko kaltas ledynas

dėl upės šitos

šito miesto

dėl jame tūkstančių meilės naktų

dėl gėlių ir pavasario

dėl tavęs ir manęs

tartum elniai

paskui tirpsantį

geismą

 atklydusių

vasaroskaita

ant Kuršių Nerijos nelyg ant smilgos

sumautos vasaros gyvenimo

keliolika kvapnių saulėlydžių

pušis, pilis, erškėtrožės

namelis Tomo Mano

ir atminčiai tarp pirštų

dienos trinas

į saulės zuikučius

o boružės kurias kadais

ištraukei iš bangų

aukštyn kojelėm

saugo vitrinas

*

Taip kažko reketuoja pavasario saulė

purto vokus akių

dūžiai laužia šonkaulių spintą

ir paukščiai

skambinėja nuo ryto

ragelius kelia sraigės

ir klauso, ir klauso

nes žmogeliai

 patys nedrįsta

išgirst dievo

 tikrojo balso

Birželinis

aplinkui betonines

priemiesčio kojas

raitosi džiunglėm birželis

šunys rytais

ant žoliapjovių loja

skalbinių vėjy supas šniūrelis

liūčiai užslinkus

apsidžiaugia kelias:

buvo pilkšvas, dabar jau bus pilkas

mokos iš kregždžių

Jurgis Kairys

sukti virš Nemuno kilpas

brasta

yra brasta į kito gyvenimą:

juodruvus meldus glostan praskinkit

slinkit lūpų ir šonkaulių tarpais

įsiminkit kodus geldelių akių

drąsiai ženkit srovėn be aplinkelių

yra ir keltininkas:

senas patyręs

keistuolis, šaukia vietiniai Meilės vardu

greit nuirs per audras, ir rimtį

tik turėk, keliauninke, minty:

už kėlimą atgal

gali brangiai paimti