Nenumaldomo žalumo

Pirmoji Gražvilės Baleišytės knyga „Nenumaldomo žalumo“– jautrus

žvilgsnis į pasaulį ir žmogų jame. Lyrinis subjektas panyra į miesto kasdienybę,

regi rėkiančias reklamas, žiburius, aikštes, bažnyčias, jį ramina

„ritmingas troleibuso lingavimas“. Čia viskas sava, artima, pažįstama,

tačiau kartkartėm prasismelkia mintis, kelianti nerimą ir savotišką baimę,–

įsiterpia nepažinaus, nesaugaus pasaulio motyvas.

Ryškus archetipinis eilėraščių klodas – sakraliosios jausenos akcentai,

išėjusiųjų buvimo atspaudai, išsaugoti atminty.

Ir vis dėlto vienas ryškiausių lyrinio subjekto atpažinimo ženklų –

„nenumaldomo žalumo“ gyvybingumas.

Išleido „Kamonada” , 2024

Gražvilė Bileišytė

Iš knygos „Nenumaldomo žalumo“

Juoką prisiminiau

Svirtis palinkusi

Šulinio seno

Sukrenkštė –

Mamą prisiminiau

Šypseną jos

Raudonos sunokę avietės

Spalvotas suknelės dirželis

Krepšelis parištas

Ties juosmenim

Ir brendam

Po dygų aviečių brūzgyną

Dvi sesės

Dvi smagios telyčios

O lūpos raudonos

Aviečių saldumo

Ir sunkūs krepšeliai

Kaip vakaro karvių

Grįžtančių pieno

Prinokusiais tešmenimis

***

Į mano širdies tuštumą

Ateini Viešpatie

Į mano širdies skurdą

Vienatvę ir ilgesį

Ateini į mano varganą tylą

Kaip vėjo gūsis

Nupūsdamas mano širdies dulkes

Įsiverždamas į dūlančias sielos pakampes

Kad baltos snaigės

Nejuntamai paliestų skruostus

Rugpjūčio pilnatis

Debesis sujuosė auksinį pilnaties trynį

Plaka ežero kūną ančių sparnai

Tarsi šienapjūtės dalgį

Birželio ankstyvą rytmetį

Krūpteli ežeras

Šilta rugpjūčio naktis

Vėdina žvaigždėtus plaučius