2024-04-23

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

„Bazilisko ambasados“ metai

Knygų mugė – rašytojų, leidėjų ir spaustuvininkų šventė. Šioje knygų mugėje neturiu galimybių dalyvauti, bet šias dienas vis tiek praleisiu su knygomis. Ant mano stalo pluoštelis „Bazilisko ambasados“ leidyklos išleistų knygų. Leidyklą prieš keletą metų įkūrė Dominykas Norkūnas, Greta Ambrazaitė ir Simonas Bernotas. Ši jaunų kūrybingų žmonių įkurta leidykla mane seniai domina. „Bazilisko ambasada“ – leidykla-kultūrinė asociacija, siekianti pristatyti išskirtinę užsienio ir Lietuvos poeziją, įdomiausius autorius ir vertėjus. Kaip sako patys steigėjai, „šios kultūrinės iniciatyvos pavadinimą įkvėpė XVII a. pabaigoje užrašytas pasakojimas apie Vilniaus baziliską – prijaukintą miestelėnų augintinį, su kuriuo susidurti tamsiame skersgatvyje ar seno namo rūsyje pranašaudavo sėkmę. „Bazilisko ambasada“ Šį sostinės požemių gyventoją sugrąžina į gimtąjį miestą, kur jis tampa literatūros autorių, vertėjų ir skaitytojų globėju. Manome, kad poezijos kalba prasmingai suaktualina sostinės kaip daugiakultūriško ir liberalaus miesto, kuriame nuo seno susikalbama skirtingomis kalbomis, simbolinį veidą. Todėl „Bazilisko ambasadoje“ ir vertėjai atsiskleidžia kaip skirtingų kalbų ir kultūrų diplomatai. Asociacija užsiima leidyba ir literatūrinių renginių organizavimu.“

Nors leidykla gyvuoja tik keletą metų, bet 2023-ieji yra jos sėkmės metai. Gal pradėkime nuo to, kad šių metų Jurgos Ivanauskaitės premija paskirta šios leidyklos sielai Gretai Ambrazaitei už knygą „Adela“. Nuo 2008 metų teikiama J. Ivanauskaitės premija skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Šiemet premijai pateikta 12 knygų, išleistų 2022–2023 metais. 15 min geriausios knygos rinkimuose poezijos kategorijoje išrinkta Dovilės Bagdonaitės knyga „Takeliai žolėje“, kurią išleido „Bazilisko ambasados“ leidykla.

Netruko ateiti ir dar viena puiki žinia. Greta Ambrazaitė tapo Kultūros ministerijos Knygos meno laureate! Ji apdovanota  už Ilya Kaminsky’io knygos „Kurčiųjų respublika“ dizainą. Ir iš tikrųjų dizainas tikrai įspūdingas. Kaip sako pati Greta, knygų apipavidalinimas yra jos mylimas hobis. Konkurse varžėsi per 120 leidinių, išleistų 2023 metais, juos pateikė daugiau kaip 60 leidėjų. Ekspertus į Knygos meno konkursą deleguoja Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus knygrišių gildija, taip pat Lietuvos dizaino, Lietuvos spaustuvininkų bei Lietuvos leidėjų asociacijos. Iš savo patirties žinau, kokią didelę knygos sėkmės dalį sudaro geras meniškas jos apipavidalinimas. Visi žinome, kokia yra leidybos padėtis Lietuvoje: mažas knygos biudžetas ir todėl dauguma leidėjų, tame tarpe ir aš pats, nueina lengviausiu keliu – kaip galima pigiau ir greičiau. O kad knyga taptų ne tik knyga, bet ir meno kūriniu, reikia ir laiko, ir įkvėpimo. Todėl man labai imponuoja „Bazilisko ambasados“ (Gretos Ambrazaitės) ir „Kauko laiptų“ (dail. Inga Paliokaitė-Zamulskienė) knygų apipavidalinimas. Iš naujesnių „Bazilisko ambasados“ išleistų knygų man įdomiausias pasirodė Aurio Radzevičiaus-Radziaus „Tuštumos duomenys“ ir Aisčio Žekevičiaus „Atlaidžiai šypsosi bedugnė“ knygų apipavidalinimas. Taip apipavidalinti knygas galima tiktai negailint laiko ir nežiūrint į uždarbį. Gerai išleista knyga yra visuma: geras autorius, geras redaktorius, geras dailininkas, geras leidėjas. Turi ne tik gerai „iščiupinėti“ tekstą, bet ir popierių. Gera yra ta leidykla, kuri turi laisvę atsirinkti autorius. Pastaraisiais metais „Bazilisko ambasada“ išleido daug ryškių jaunų autorių poezijos knygų. Be jau minėtų Aisčio Žekevičiaus ir Dovilės Bagdonaitės, dar ir Tado Zaronskio „Spalvinimo knygelė draugams“, kuri išrinkta į  kūrybiškiausių 2023 metų knygų dvyliktuką.

„Bazilisko ambasados“ leidyklos dėka mus pasiekė ir egzilyje kūrusio Rimo Vėžio (1933–2019) eilėraščių rinktinė „Prieš metus buvau citrina“. Kaip rašo įvadinio straipsnio autorė literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė,  „Rimo Vėžio poezija išsiskiria XX a. egzodo literatūroje, visai kita perspektyva grąžindama prie bežemių kartos eilėraščių. Lietuviško avangardo kanoną papildo svarbus, bet iki šiol buvęs pamirštas (daugeliui gal ir visai nežinomas) vardas.“

Iš verstinės poezijos knygų, be jau minėtos Ilya Kaminsky’io knygos „Kurčiųjų respublika“, išskirčiau danų poetės Inger Christensen ( 1935–2009) knygą „Tai“. Iš danų kalbos vertė Dovydas Grajauskas. Ši knyga buvo išleista Danijoje 1969 metais ir reprezentuoja išskirtinį danų poetės rašymo stilių, kurį autorė išsaugojo visą gyvenimą. Ši knyga ypač pašėlusi ir kibirkščiuojanti jaunatviška energija.

Vytautas Kaziela