Kartu iki pergalės

Vytautas Kaziela

Trys eilėraščiai apie karą

*

karas eina artyn

girdžiu jį alsuojant

laisvė yra

nesunešiojami marškiniai

juos galima

tik sušaudyti

iš jų išsiveržęs kraujas

bėga

nebesustabdomai

*

karas yra

rusiški

kiaulės odos

batai

kraujo upelyje

purvini

okupanto batai

bandantys užblokuoti

Kijevo autostradą

į Vakarus

Lopšinė rusų kareiviui

miegok

nepažįstamas vaike

miegok

į burną

pripilsiu tau žemės

į akis pasodinsiu

takažolių

visko užtenka dabar

o ėjai

mano pusėn

alkanas

2022 02 23

Kartu iki pergalės

Negeros nuojautos kamavo visą praeitą savaitę. Nubudęs naktį atsidarydavau internetą ir žiūrėdavau, ar dar neprasidėjo karas. Trečiadienio vakare kažkurios televizijos ekrane pamatęs bėgančią eilutę, kad rusų lėktuvai bombarduoja kaimą Ukrainoje, supratau: Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo. Pro akis prabėgo Ukrainos miestai, kuriuose teko lankytis, – Kijevas, Odesa, Lvovas, Berdenskas. Ir žmonės, kuriuos pažinau per savo gyvenimą. Puikūs žmonės, išgyvenantys dėl savo tėvynės. Nuoširdžiai pasimeldžiau už Ukrainą ir už taiką pasaulyje. Per pusę metų nebuvau parašęs nė vieno eilėraščio, o tą vakarą tarsi kažkieno pastūmėtas sėdau ir parašiau keletą eilėraščių apie karą. Nors apie karą per savo gyvenimą nebuvau rašęs. Naktį kas dvi valandas vis ieškojau pranešimų apie padėtį Ukrainoje. Paryčiui nuojautos pasitvirtino – karas prasidėjo.

Ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavau Ukrainos palaikymo akcijose Utenio aikštėje. Labai džiaugiuosi visais, atėjusiais į šiuos renginius. Žinau, yra skeptikų, kurie sako, kad mitingai, palaikymo akcijos Ukrainai nepadės. Netiesa! Šitos palaikymo akcijos reikalingos ir Ukrainai, ir kitoms pasaulio šalims, ir mums patiems. Taip, ir mums. Ši sunki Ukrainai valanda vėl mus suvienijo. Mes vėl galime stovėti petys į petį, negalvodami apie priklausomybę partijoms, „vakseriams“ ar „antivakseriams“. Mes vėl vieninga lietuvių tauta. Aišku, visada atsiras saujelė išdavikų, kurie išsižada savo tautos, savo tėvynės, išduoda Ukrainą, išduoda laisvę. Jų yra ir bus. Ir nieko čia nepadarysi. Yra akimirkų, kada kiekvienas turime pasirinkti. Vieni blaškosi, tvarkosi dokumentus, kraunasi lagaminus ir ruošiasi bėgti į saugesnę šalį, nors tas saugumas yra labai sąlyginis. Ko priešas negali pasiekti šautuvu, tą gali pasiekti raketomis. Šame pasaulyje niekas nėra saugus. Todėl karas Ukrainoje yra ne ukrainiečių, o mūsų visų karas. Negali būti jokio gailesčio, jokių nuolaidų agresoriui. Kris Ukraina, okupanto vamzdis atsigręš į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją. Į kitas šalis ir teritorijas gali būti nutaikytos raketos.

Ukraina laikosi. Tai jūs visi žinote. Ukraina turi nuostabų Prezidentą, kuris nepabėgo, kuris kartu su kitais stojo ginti tėvynės. Tokiu Prezidentu galima didžiuotis. Kai jam Jungtinės Amerikos Valstijos pasisiūlė atsiųsti lėktuvą, kad galėtų saugiai palikti savo šalį, jis išdidžiai atsakė: „Mums reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo!“ Jis ir toliau lieka rusų armijos puolamame Kijeve. Sostinę gina ir Kijevo meras, milijonierius, buvęs boksininkas V. Klyčko, su ginklu – netgi Ukrainos viceprezidento žmona. Pirmąsias dvi paras Ukraina kovojo viena. Po to įvyko lūžis: Rusija atskirta nuo SWIFT sistemos, Vokietija siunčia ginklus. Prisideda ir kitos NATO šalys, dar kitos – didina apimtis. Tam įtakos neabejotinai turėjo ir bičiuliški diplomatiniai santykiai bei pilietinės visuomenės pozicija.

Nuo sekmadienio ryto rusiški lėktuvai jau nebeskraido virš Lietuvos. Šitą žingsnį susiderino Lietuva, Latvija ir Estija. Veikti blokais kur kas veiksmingiau ir efektyviau. Savo oro erdvę uždaro ir kitos šalys. Panašu, kad labai greitai į Ukrainą nebeatskris lėktuvai iš Europos pusės. Lietuva rengia kreipimąsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą , t. y. į Hagos teismą. Nusikaltėliai turi sulaukti atpildo. Rusijos narystė stabdoma Europos Taryboje, kurioje istoriškai turėjo labai didelę įtaką; Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).  Kazachstanas nesutiko pripažinti Luhansko ir Donecko pseudo respublikų ir remti Putino šitame kare.  Lenkijos prezidentas reikalauja, kad Europos Sąjunga skubos tvarka priimtų Ukrainą į ES. Kodėl Lietuva negali prie šio reikalavimo prisijungti?

Į Ukrainą atvyko Kadyrovo rinktiniai čečėnų banditai, bet Ukrainos pusėje kovoja Čečėnijos D. Dudajevo batalionas. Turkija Rusijos karo laivams uždarė Bosforo sąsiaurį, jungiantį Egėjo ir Juodąją jūras. Neoficialių šaltinių duomenimis, Prancūzija į Ukrainą siunčia legionierių batalioną. Manau, žinote, kas tai? Informacijos labai daug. Ji sensta neįtikėtinu greičiu. Rusai stiprina puolimą. Viena aišku, kad pasaulis vienijasi kovai prieš išprotėjusį agresorių.

Aš, kaip nebejaunas žmogus, galvoju: kaip visa tai gali vykti šių dienų pasaulyje, kuriame ginamos ne tik žmonių, bet ir gyvūnų teisės? Kai gydytojai gelbėdami žmonių gyvybes išstovi prie operacinio stalo 20 ir daugiau valandų. Man gaila ir tų jaunų vyrų, kuriuos nusenęs diktatorius ir jo gauja pasiuntė mirti į Ukrainą. Jau dabar tokių tūkstančiai, kurie grįš į Rusiją lavonmaišiuose arba bus sudeginti mobiliuose  krematoriumuose, kuriuos Rusijos kariuomenė atsivežė į Ukrainą. Greičiausiai juos vežėsi tam, kad būtų galima paslėpti įkalčius ir sudeginti nužudytus civilius. Dabar jie pravers deginant žuvusius savo kareivius. Tuos aštuoniolikmečius, kurie buvo išsiųsti į šitą beprotišką karą.

 Mūsų visų laukia nelengvas kelias, bet būdami vieningi, būdami kartu su kovojančia Ukraina mes nugalėsime. Manau, kad ir Rusijos žmonės nubus iš košmariško sapno ir išeis į gatves, kad būtų sustabdytas dar didesnis kraujo praliejimas, o gal net atominis karas. Šito karo galėjo ir nebūti, jei prieš dešimt dienų milijonas Rusijos piliečių būtų išėję į gatves. Bet jie išeis kai nugalės savo baimes.