2022-05-24

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Sugrįžusios „Umbrasinės“ po nerimasties ženklu

Jolanta Matkevičienė

Tokio ramaus „Kaziuko“, koks buvo šis, dar neteko matyti. Ir vargu ar teks, nes žmonija pavojuje. O jį sukėlė tie, kurie meluodami savo tautai ir pasauliui, patys įtikėjo savo melu… Pandemiją nustelbė karo šmėkla. Karas Ukrainoje  privertė žmones permąstyti savo vertybes ir susivienyti prieš blogį ir agresiją.  Gal šventas Kazimieras – dangiškasis Lietuvos globėjas  – neleis įsismarkauti  niekadėjams? Gal kovarniai atneš ramybės ir taikos pavasarį?..  O kol kas praverkime  Molėtų viešosios bibliotekos duris, sustodami ties Nijolės Navikienės, Levaniškių bibliotekininkės, tapybos darbų paroda, pasitinkančia  ramybės paieškomis neramiame pasaulyje… „Apmąstymai, pojūčiai, kurie liks kaip atminimo ženklai apie meilę gyvenimui. Juk viskas laikinai ir sąlyginai. Pasaulis yra vienis. Gera, nors nelengva būti maža smiltimi.“ – teigia autorė, sumaniusi visus darbus parduoti (iki tol dovanodavo draugams, bičiuliams ir sielos broliams bei sesėms),  o gautas lėšas paaukoti Ukrainos žmonėms. Lipdami laiptais, įsižiūrėkite į  tuos paveikslus, kabančius ant sienų, ir būtinai išsirinkite – vardan kūrybos, grožio, taikos ir ramybės…
Bibliotekos konferencijų salėje kovo 4-oji – neeilinė diena. Šypsosi net Kazio Umbraso biustas, jau vien todėl, kad biblioteka susigrąžino ir „Umbrasines“, ir „Kazimierines“ vienu metu. Juk to tikrai būtų norėję senieji literatai, kurių sambūris dar 1991-aisiais ir iškėlė  Kazio Umbraso vardo literatūrinio konkurso idėją.
Deja, šios „Umbrasinės“, anot komisijos pirmininko Valentino Stundžio, vedusio šį renginį, – po nerimasties ženklu, karo Ukrainoje ženklu. Ir kam gi, jei ne aktoriui Antanui Rimvydui Kalveliui, valdančiam ne tik  kitų poetinį, bet ir savos kūrybos  žodį, suteikta galimybė visus susirinkusiuosius poetinio žodžio dėka atvesdinti, pabūti su Ukraina, su jos poetu Ivanu Franko, klausantis eilėraščių iš ciklo „Viesnianki“


Sulapoki, suklestėki,
Tu, jaunasis gojau!
Iš numirusių atgijus
Vėl gamta alsuoja.

Vėl alsuoja, trauko pančius,
Kur žiema uždėjo,
Vėl naujų jėgų įgauna,
Viltimi skaidrėja.

Sužaliuoki, gimtas lauke,
Žeme Ukrainos!
Tegu varpos kyla. Bręsta –
Sunkios ir auksinės!

Ir auginki amžiais sėklą
Gerą ir vaisingą,
Ir tarnauki tu pasauliui
Visada garbingai

Ilgametė bibliotekos bičiulė – Molėtų menų mokykla – dažna viešnia literatūrinio pobūdžio renginiuose. Ir šįkart  jos auklėtiniai, vadovaujami mokytojų: Kazimiero Tučinsko, Larisos Aganauskienės, Dainos Vaitkūnienės, Rūtos Vyšniauskienės, talkinant koncertmeisterei Gretai Magalinskai, muzikos garsais nukeldino į atskirus minčių pasaulius. Rusnė Ratkevičiūtė, Joringis Girskas, Benas Petrošius, Visvaldas Dranseika, Jonė Jamantaitė – jaunieji muzikantai, kuriuos verta įsidėmėti, nes pradžiugino, parodė, ką moka….
Toliau sekė jau nusistovėjęs „Umbrasinių“  scenarijus, kai komisijos pirmininkas trumpai  pristato konkurso dalyvį, o šis paskaito savo kūrybą. Tik ne tiek daug iš dvylikos dalyvių, galėjo ir norėjo paskaityti savąją kūrybą, Dėmesys buvo sutelktas  į Ukrainą, tad dauguma skaitė ne savąją kūrybą, o ukrainiečių poetų. Tie, kurie buvo nusprendę skaityti savo kūrybą, ją  taip pat  buvo priartinę prie karo, liūdesio motyvų.
Renginyje nedalyvavo dvi studentės: Akvilė Vorobjovaitė, pateikusi tęstinį, savojo stiliaus pluošta miniatiūrų, kuriose V. Stundys įžvelgė ir nedeklaratyvaus, paslėpto pilietiškumo bei  Luknė Kraujelytė, pateikusi dramos „Dievų plaukai“ ištrauką. Reikia priminti, kad Luknė 2019-aaisiais metais yra tapusi LRT Jaunųjų dramaturgų konkurso „Išskleisk sparnus“ laureate. Belieka pasvajoti, jog „Dievų plaukai“  irgi ras  teatrinę nišą…
 Šio konkurso privalumas yra tas, jog nė vienas dalyvis namo negrįžta neapdovanotas, o komisijos nariai visada pelno po knygą. Šiuo atveju buvome pamaloninti  viena perkamiausių Vilniaus knygų mugėje – Mariaus Ivaškevičiaus romanu „Tomas Mūras“, o Vytautas Kaziela nuo savęs dar pridėjo po poezijos rinktinę  „Aukštaičiuose“, kur publikuojama 10 –ies žymiausių Utenos krašto poetų kūryba.
 Bibliotekos direktorė Nijolė Stančikienė, pasidžiaugusi literatais, dalyvaujančiais šiame konkurse, dėkojo jiems ir savivaldybei, kuri skiria finansavimą šiai premijai, komisijos pirmininkui ir visiems susirinkusiems.
Komisijos ( Vytautas Kaziela, Lina Kraujelienė, Jolanta Matkevičienė, Aldona Pranckėnienė, Nijolė, Repečkienė, Vladimiras Suchodumcevas, Valentinas Stundys) sprendimu paskatinamoji premija skirta Robertui Pikčiūnui, o Molėtų rajono savivaldybės Kazio Umbraso vardo literatūrinės premijos konkurso laureate tapo Justina Rakauskaitė- Butkevičienė. Kiti dalyviai buvo apdovanoti rėmėjų (AB „Nomilė“, Molėtų rajono švietimo pagalbos tarnybos, Danieliaus Ažubalio fotografijos firmos, kavinės „Zodiakas Plius“, Molėtų krašto muziejaus, Molėtų rajono literatų brolijos, leidyklos „Kamonada“, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro, Molėtų krašto laikraščio „Vilnis“) prizais.
Rajono mero Sauliaus Jauneikos prizas atiteko vyriausiam konkurso dalyviui, buvusiam Kazio Umbraso studentui – Antanui Pivorui.
Prieš įteikdamas šio konkurso apdovanojimus, meras Saulius Jauneika sakė, kad šios dienos mums visiems yra išbandymas ne šiaip kuo nors, o karu. Džiaugdamasis, kad Molėtose yra daug kūrybingų ir drąsių žmonių, jis sakė, kad neabejojąs, jog kiekvienas rašytinis tekstas yra žmogaus jausmų, gyvenimo, pasaulėžiūros suvokimo deklaravimas per savo esybę. Pasak jo, tai įrodė ir šio konkurso dalyviai, skaitę  tai, ką jie jaučia, kas šiuo metu yra aktualu mums visiems.
Nuo vasario 24-osios pasaulis pasikeitė, Jis niekada nebebus toks, koks buvo. Jis bus su nerimasties ženklu…

Alvydo Balandos nuotr.