Neparašyčiau eilėraščio apie Poezijos mirtį

Vardas, pavardė, gimimo metai, kilmės vieta, gyvenamoji vieta.

Vidmantas Kiaušas. Gimiau 1952 m. gegužės 23 d.Burbiškio dvare, Anykščių rajone, nuo puskevirtų metų gyvenau to paties rajono Elmiškio kaime, netoli gražuolio Rubikių ežero.

Nuo 1971 m. – Kaune.

Antrąkart gimiau:

Vidmantas Elmiškis (literatūrinis pseudonimas). Debiutavau apie1970-uosius Anykščių rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“. Publikacijos neišsaugojau.

Neįkyriu, pasirodau retsykiais. Įvairiuose leidiniuose, interneto svetainėse.

„Atokios stotys“ Jums yra?..

Vieta, į kurią laukiau vardinio pakvietimo. Spėliojau, kodėl manęs, aukštaičio, nepastebi. Dėkui, jau esu.

Jūsų gyvenimo knygos: pirmoji perskaityta knyga; knyga, kurios vis dar neįveikėte; knyga, kurią skaitote dabar; knyga, kurios verčiau nebūtumėte skaitęs?

Mokydamasis Bikūnų pradinėje mokykloje perskaičiau visas į drabužių spintą sukrautas bibliotekos knygas. Kuri pirmoji, neatsimenu.

Šventasis Raštas. Gyvenimo Knyga, tai ir neskubu užversti paskutinį puslapį…

Ayn Rand. „Šaltinis“ – Vilnius: „Lapas“, 2020.

„Akušerija“. Vadovėlis iš jau paminėtos spintos. Pradinukas nieko nesupratau, neįsidėmėjau, neįsiminiau.

Kokius tris rašytojus, nepaisant geografinių ribų ir laikmečių, pasikviestumėte palaikyti kompaniją negyvenamoje saloje?

Nė vieno! Pasikviesčiau architektą, dailidę ir kulinarą.

Ką Jums reiškia poezija?

Gera draugija, kurioje norisi ir pabūti, ir pasibūti.

Iš kur ateina Jūsų eilėraštis?

Neturiu supratimo. Bandžiau jį iškvosti – supyko, ilgokai nesileido užrašomas… Dabar esu atsargesnis.

Didžiausia poeto dorybė ir nuodėmė, Jūsų manymu, yra?..

Dorybė – atsiriboti nuo savo ir kitų klaidų, įvairių blogybių, pakrikimų ir pagal gebėjimus rašyti gerus eilėraščius.

Nuodėmė – savigyra.

Kuo norėtumėte atgimti kitame gyvenime?

Dar kartą – žmogučiu. Žinančiu, kad jau ir kaip gyveno.

Silpnybė ar keistenybė, kurią sau leidžiate.

Esu sentimentalus, galiu impulsyviai, netikėtai apsiašaroti.

Kokią supergalią norėtumėte įgyti?

Jokių. Dieve, sergėk!

Su kokiu knygos, filmo ar spektaklio personažu mielai nueitumėte į barą?

Su Donaldo Kajoko romano „Skudurėlių šventė“ veikėjais: anattomis, silpukais, netgi žioplaisiais menoriais ir dzebukais, o jeigu prisijungtų pats KA JO KA San – būtų visai smagu. Podraug – baugoka. Tačiau juk paoštume, padiskutuotume, gurkšnodami Utenos alų, iki aušros.

Gražiausiai ir bjauriausiai skambantys žodžiai.

Visi žodžiai reikalingi, jeigu atsirado ir vartojami.Net, pasak jūsų, bjauriausi nestokoja specifinio gražumo.

Apie ką negalima parašyti eilėraščio?

Įtaigiai – apie Poezijos mirtį.