2024-12-07

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Tarp šonkaulių plazdantys drugeliai

Vardas, pavardė, gimimo metai, kilmės vieta, gyvenamoji vieta.

Diana Paklonskaitė. Gimiau 1970 Kaune. Dabar gyvenu Druskininkuose.

„Atokios stotys“ Jums yra..?

Ar teko kada išlipti iš traukinio ar autobuso atokioj stoty ar stotelėj? Kraštovaizdis lyg ir matytas,

bet apgaubtas tik atokioms stotims būdingos auros. Netikėtumas, nuostaba ir kažin ko tarp

šonkaulių plazdantys drugeliai.

Jūsų gyvenimo knygos: pirmoji perskaityta knyga; knyga, kurios vis dar neįveikėte; knyga,

kurią skaitote dabar; knyga, kurios verčiau nebūtumėte skaičiusi?

Manau, pirmoji buvo „Lenkų liaudies pasakos“. Turiu ją ir dabar. Apiplyšusią, dėmėtą, išpeckeliotą

mano pieštom karalaitėm, jaunikaičiais ir žirgais. Kaime, pas senelius, kur praleidau didžiąją dalį

savo vaikystės, pasakas skaitė ir vaikai, ir suaugusieji.

Vis dar neįveikiau James Joyce „Uliso“. Ir jau nežinau, ar įveiksiu. Nors labai myliu Dubliną ir

Airiją.

Verčiau nebūčiau skaičiusi (nors perskaičiau tik pusę) Gregory David Roberts „Šantaramo“

tęsinio „Kalno šešėlyje“.

Visada dieną pradedu su kavos puodeliu ir poezija. Dabar skaitau Reginos Katinaitės-

Lumpickienės „Varna su baltu plūksnu“ ir Jono Hasseno Khemirio romaną „Viskas, ko

neprisimenu“.

Kokius tris rašytojus, nepaisant geografinių ribų ir laikmečių, pasikviestumėte palaikyti

kompaniją negyvenamoje saloje?

Švedų poetą Werner Aspenstrom, airių rašytoją Sebastian Barry ir Donaldą Kajoką.

Ką Jums reiškia poezija?

Net nežinau, kaip atsakyti į šitą klausimą. Poeziją jaučiu. Poezija pripildo, papildo, nustebina,

pradžiugina, susieja, paguodžia, užmina ant nuospaudos, pravirkdo, atleidžia ir t. t

Iš kur ateina Jūsų eilėraštis?

Dažniausiai iš rytinio kavos puodelio ir ilgų pasivaikščiojimų.

Didžiausia poeto dorybė ir nuodėmė, Jūsų manymu, yra..?

Poetas irgi tik žmogus, tai, manau, jam tenka tos pačios dorybės ir nuodėmės.

Kuo norėtumėte atgimti kitame gyvenime?

Sliekų armija. Be sliekų, kaip ir be bičių, mūsų žemė – ne tik žmonių planeta – nelabai galėtų

išgyventi. Va, koks prasmingas būtų atgimimas!

Silpnybė ar keistenybė, kurią sau leidžiate.

Labai mėgstu žiūrėti žiemos sporto rungtynes. Galiu prakiurksoti prie ekrano visą sekmadienį, stebėdama

kalnų slidinėjimą ir biatloną.

Kokią supergalią norėtumėte įgyti?

Galima dvi? Teleportuotis ir atauginti nukirstus medžius. Būtų ir malonumui, ir darbui.

Su kokiu knygos, filmo ar spektaklio personažu mielai nueitumėte į barą?

Su Doctor Who.

Gražiausiai ir bjauriausiai skambantys žodžiai.

Ar tokie apskritai egzistuoja? Na, sakykim, ir fonetiškai, ir emociškai gražiai nuskamba: „Kavytės

metas! Kavytės metas!“ O nelabai, pavyzdžiui, – „organizaciniai reikalai“.

Apie ką negalima parašyti eilėraščio?

Nežinau. Gal subjektyviai apie viską galima parašyti eilėraštį?