2024-11-09

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Vardas, pavardė, gimimo metai, kilmės vieta, gyvenamoji vieta.

Virginija Žvarėlaitė, 1977 m., kilusi iš Molėtų rajono, gyvenu Molėtuose.

„Atokios stotys“ Jums yra..?

Susitikimas su bendrasieliais.

Jūsų gyvenimo knygos: pirmoji perskaityta knyga; knyga, kurios vis dar neįveikėte; knyga, kurią skaitote dabar; knyga, kurios verčiau nebūtumėte skaičiusi?

Pirmosios nepamenu. Neįveiktų knygų esama. Su knygomis kaip su žmonėmis – jei jų nereikia tavo gyvenime, neverta ir vargti. Visos perskaitytos knygos priimtinos. Dvi keisčiausios – P. Süskind „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“ ir J. Melniko „Maša, arba Postfašizmas“. Šiuo metu skaitau G. Kulikausko „Lietuvio kodą“ ir S. T. Kondroto „Kolekcionierių“.

Kokius tris rašytojus, nepaisant geografinių ribų ir laikmečių, pasikviestumėte palaikyti kompaniją negyvenamoje saloje?

M. Bulgakovą, M. Stepnovą, G. G. Markesą.

Ką Jums reiškia poezija?

Amžiną ilgesį.

Iš kur ateina Jūsų eilėraštis?

Nelabai numanau. Gal tai dangaus malonė.

Didžiausia poeto dorybė ir nuodėmė, Jūsų manymu, yra..?

Poetas pirmiausia žmogus. Jis gali būti visoks. Kuo įvairesnis, tuo jam geriau sekasi suvaldyti poeziją. Poetą sunku suprasti ir išdiferencijuoti jo savybes.

Kuo norėtumėte atgimti kitame gyvenime?

Medžiu.

Silpnybė ar keistenybė, kurią sau leidžiate.

Nebendrauti, jei nenoriu.

Kokią supergalią norėtumėte įgyti?

Aiškiaregystės.

Su kokiu knygos, filmo ar spektaklio personažu mielai nueitumėte į barą?

Su aktoriumi S. Bezrukovu. Taigi, ir su visais jos sukurtais personažais.

Gražiausiai ir bjauriausiai skambantys žodžiai.

Žodžiai gali turėti atspalvius. Priklauso nuo emocijos ir intonacijos. Gražiausias, universaliausias – „dėkui“.

Apie ką negalima parašyti eilėraščio?

Apie tai, ko nejauti.