Olesia Mamčyč

Poetės atvaizdas iš Facebooko paskyros

Iš ukrainiečių kalbos vertė Algimantas Litvinas

OLESIA MAMČYČ (ukr. Олеся Мамчич) gimė 1981 m. Kyjive. Poetė, vertėja, redaktorė, kultūros vadybininkė. Penkių poezijos rinkinių autorė, parašė taip pat per dešimtį knygų vaikams. Įvairių antologijų, festivalių dalyvė. Lesios Ukrainkos premijos laureatė (2022), Ukrainos PEN klubo narė. Jos tekstų išversta į 14 kalbų, eilėraščių įtraukta į pradinio ugdymo programą. Virš ketverių metų praleidusi Lenkijoje, lapkritį grįžo į Kyjivą. Dirba dviejų literatūrų –lenkų ir ukrainiečių – žurnalo „Posestry“ redaktore.

Vertėjas

* * *

rusas berniukas

rašo rusišką laišką

Rusijos kareiviui

kol rusė mergaitė

baigia piešt vėliavytę

nes jinai moka piešti

kruopščiausiai

o dar rusė mergaitė piešia

sirenos garsą

ir sprogimo bangą

kad Rusijos kareiviui

būtų lengviau atlikti

viską kaip reikia

prašau tavęs,

Rusijos kareivi,

atlik kaip reikia,

sugrįžki greitai

patenkinti berniukas ir mergaitė

ir jiedu atliko viską kaip reikia

pusiau užbertas toks laiškas

gulės ilgai

ir užtruks jo irimas ilgiau

negu butelio plastikinio

UPĖS STOTIS

lėtai praplaukia ledo lytis

pro mane

Dnipras didelė upė

bet karas dar didesnis

lėtai praplaukia ledo lytis

nusėta

lyg cukrumi

paukščiais

lėtai praplaukia

Dnipras paraivo pečius

po žiemos

didelė buvo žiema

bet Dnipras didesnis

ir karas didelis

lėtai praplaukia

ledas

vis plonėja

paukščiai po vieną nuskrenda

ir išnyksta karo pabaigos migloje

lėtai nurieda atminties kamuolys

už posūkio

nugriaudėjo sprogimas

perskilo kažkas

ar karas

ar atmintis

* * *

kurios tautos šitas medis?

jei kaštonas auga Vilniuj

tai jis – lietuvis?

jei paimsiu

kaštono vaisių

ir pasodinsiu Krokuvoj

ukrainiečių kaštonas išaugs

ar lietuvių?

ar lenkų žemėse visi medžiai –

lenkai?

turiu kišenėse

vieną kaštoną iš Lvivo leidėjų

forumo, kitą – iš poetų

susibūrimo Vilniuj

abu turi poezijos potencialo

kai tik grunte tinkamame

pasodinsiu

išaugs poezija:

lietuvių

lenkų

ukrainiečių

* * *

ąžuolas žydi

nemačiau niekad

kokia jo šviesa balta

kol štai 46-us eidama pamačiau

kaip daug greta

nesuprantamų ūglių

nepastebėtų pumpurų

kurie 300 metų gyvens

po manęs

kurie mane pralenks

ir ištverme, ir aukštumu

mūsų žvilgsnyje

viskas susilieja

visa ateitis kuri bus –

žãlia žaliame

* * *

nesako niekas

kad bus karas

nesako niekas

tarsi karo ir nebus

šuniukai eina

juokingi

nosimis

kaip ledų rutulėliai

išmanioji apyrankė

rodo žingsnių

skaičių

iki ateities

jeigu energingai judėsi

kalorijos dega

lyg statinėse Maidane

* * *

ruduo

Europá pasenėjo

dar metais

viena pakaita lapų

vienas įdegio sluoksnis

sujauktos atostogos

kas jas turėjo

sumažėjo

vaikų drabužėliai

ir Europos žemėlapis sumažėjo

iš tos pusės, kur barbarai

karštai žvangėjo kardai

kaip ant plytos

išsitraukia barbarai šaltąjį ginklą:

pasikeitė metų laikas

– – –