Omaras Chajamas

Nuotraukoje: Zoroastristų šventyklos griuvėsiai Balcho mieste, Afganistane 2016 m. Nuotraukos autorius –  Džonis Bleras (Jonny Blair), iš Šiaurės Airijos kilęs keliautojas ir kelionių rašytojas.  Paimta iš svetainės DontStopLiving.

Iš persų / farsi / tadžikų kalbos vertė Algimantas Litvinas

Iranietis OMARAS CHAJAMAS (angl. Omar Khayyam, persiškai عمر خيام) gimęs 1048 metų gegužės 18 Nišapūro mieste Irane. Mokslus ėjo Nišapūre, Balche, Samarkande. Dirbo Bucharoje, Isfahane. Jo vadovaujama astronomų ir matematikų grupė, darbuodamasi Isfahano observatorijoje, Seldžiukidų sultono Malikšacho užsakymu 1079 metais sukūrė naują saulės metų kalendorių. Jis esąs 7 sekundėmis tikslesnis už Grigaliaus kalendorių. Metai prasideda per pavasario lygiadienį. Mėnesiai atitinka Zodiako ženklus. Afganistane mėnesiai dabar taip ir vadinasi: avino, jaučio, dvynių ir taip toliau. Chajamo sukurtas kalendorius yra oficialus kalendorius Irane ir Afganistane.

Čia pateikiame dar 15 Chajamo ketureilių (46–60).                 

46

kam gyvenimas eina linksmai kam liūdnai

bet su pilna taure juk ir balche gerai

tad kol esam čia mudu gerkim vyną abudu

jaunatis ir delčia keičias vietom dažnai

47

čia mes esame lėlės spektakly dangaus
betgi tai ne žaidimas kai kas realaus
esamybės paviršiuj patampęs lig valiai
prisižaidęs mus vėlei į dėžę sukraus

48

iki mūsų jau keitėsi vietom diena ir naktis

jau žvaigždynai seniai karaliauja danguj naktimis

kai per lauką žingsniuoji atsargiai žeme ženki

ten grumstelis galbūt yra buvęs gražuolės vyzdys

49

kai apleis mūsų kūną ši siela tyra

gilų kapą prislėgs paskutinė plyta

daugel mirs ir taisys tiem numirusiem kapą

plytom virs iš mūs kapo žemelė imta

50

kai pavasarį pievoj ims viskas žydėt

duos tau mergė bokalą prie lūpų pridėt

nors galbūt tai kažkam negerai pasirodys

kaip koks kiaulė nepulsiu aš rojų minėt

51

liūdesys čia beribis bet šiandiena džiaukis

kažką naujo vis lemia žvaigždėtasis skliautas

gal pateks į plytas dulkių iš palaikų

ir pajusi kad plytos statybon keliauja

52

pakerėti apsvaigę mes esame šiandien

mergių gatvėn tiek svaigalo nešamės šiandien

nuo graudžios esamybės grandinių laisvi

vis į dangų kelionę mes tęsiame šiandien

53

prisisiurbęs vynelio ir kalnas eis šokt

tik šventeiva nor vyną iš mūsų pagrobt

niekad neatgailausiu bet vyną ragausiu

gali vyno gėrovas dalykų išmokt

54

sako vyno negerk nes kentėti tau teks

po mirties pragare paspirgėti tau teks

jei ir taip nesvarbu man pasauliai abu

jei apsvaigus miražą regėt pasiseks

55

sako žmonės nuo blogio susilaikantys čia

prisikels po mirties tokie pat kaip ir čia

su vynu ir mieląja todėl ir nesiskiriam

kad galbūt prisikėlę būsim vėl kaip ir čia

56

ši molinė taurė taip kadais išpuošta

dabar guli daužta pakelėj numesta

atsargiai ant jos šukių dabar neužminkim

gal tai buvo kadaise mielosios galva

57

šis ąsotis spalvingas ir formos puikios

gerki tu iš taurės duoki man iš kitos

kol pas puodžių dar nesam ir kol nepadarė

jis ąsočio iš dulkės tavos ir manos

58

tu žinai šio pasaulio jau paslaptis visas

kam gi lieti tau nuolat tas ašaras graudžias

nė iš tolo ne viskas kaip tau reikia vyksta

betgi džiaukis kad leidi gražias čia dienas

59

vakar šiaušiu į smuklę kažkiek jau patraukęs

žiūriu su ąsočiu iš ten senis partraukia

kaip negėda sakau jam prieš viešpatį tau

sako jis gailestingas eikš vyno ragaukim

60

dievulėliau ąsotį paikai sudaužei

ir palaimon man kelią grubiai uždarei

tu man svaigųjį vyną ant žemės išpylei

dovanoki man dieve gal girtas buvai