Oles Mishukov 

Poeto atvaizdas iš Facebooko paskyros

Iš ukrainiečių kalbos vertė Algimantas Litvinas

OLESIS MIŠUKOVAS (ukr. Олесь Мішуков) – poetas, gimęs 1975 m. balandžio 11 d. Kobyžčos kaime Bobrovycios rajone, Černihivo srityje. Mėgsta gamtą, ypač kalnus, bet, kaip pats sako, būdamas tikras „degtukų dėžučių gyventojas“, vertina ir miesto peizažus. Myli Kyjivą – nuokalnę Andrijivskij, aikštę Kontraktova, Šv. Mykolo Auksakupolę katedrą. Chreščatyko gatvę, Nepriklausomybės aikštę, Troješčynos kanalą ir Mychailivską Borščahivką.

Vertėjas

* * *

euklidas stebėjo žmones kurių interesai

buvo vienoje plokštumoje

euklidas studijavo santykius tarp žmonių

priklausančių tai pačiai plokštumai

euklidas tyrinėjo žmones

žiūrinčius visaton tuo pačiu kampu

euklidas matė žmones

kurių pažiūros ir interesai

niekad nesusikirsdavo

euklidą domino žmonės

turintys bendrą požiūrį

ei girdit mane

ar yra tarp jūsų tokių

kurie žiūri virš galvų

* * *

kulka įsisiurbia ragauja kūno skonį

ne ne mano

ir išlekia iš kūno

randa kitą bučiuoja ir sako

taip

štai jis

tas

kurio visada norėjau

* * *

instrumentas auga kartu su žmogum

mergaitė su koncertina išaugs į moterį su bajanu ar akordeonu

berniukas su ukulele taps gitaristu

jaunuolis su fleita pradėjo nuo birbynės

mėlynai žalio rutulio prezidentas mėgo futbolą žaisti

kosmonautas vaikystėj sėdėjo vienas palėpėj

vienas per naktis

vienas visatoj

vienas tarp žvaigždžių

ir dabar jis sugležo iki nematomumo

iki nebuvimo

iki supratimo

2024

* * *

plaukia leistuvas per lentą kaip garlaivis didelis

palikdamas paskui save plonytes šiltas bangas

susiraitančias į linksmus aviniukus

nelyginant vaikų garbanėlės

lentos sudaro karstą

neriantį žemėn kaip didelė žuvis

paliekanti paskui save karčias bangas

jos plakas į tavo krantą dar ilgai

labai ilgai

žmogus per gyvenimą plaukia

tarsi didelis burlaivis

paliekantis paskui save

bangas

* * *

juodas vabalas ant palangės

tartum šriodingerio katė

negalima teigti tvirtai

puikus pirmykštės genų inžinerijos kūrinys

pavyzdinės genų inžinerijos

lango papuošalas

oniksas ar turmalinas

stiklo regračiu ritasi lašas

nesusilaikė

ne visada išeina susilaikyt

kad ir koks tyras ir šviesus būtum

turmalino vabalas ropoja laike

juvelyrinis vabalas sustingo erdvėje

tiesiog laiko lašas sugėrė lašą dangaus sudarydamas dervą

lašą skaidrios dervos kurioje sustingo onikso vabalas

vėjo gūsis nusitaikęs į pažeidžiamiausią konstrukcijos vietą

paverčia laike judėjusį vabalą į pelenus

išbarsto be pėdsako grąžindamas jį supančiam pasauliui

pradinę tvarką

taip vaikas atsižaidęs sudeda konstruktorių

į tam skirtą maišiuką užtraukia kilpą

onikso vabalas žiūri pasaulin iš už laiko

nefrito akimis

* * *

senoji uršulė vadino katę mama

katei numirus atsistojo prie veidrodžio

ir žiūrėdama į akis tai kitai pasakė

     našlaitė

     našlaitė

spjovė atsakydama ta kita

namas sudrebėjo

kojos sulinko

veidrodis skilo

2017

PERVAŽIAVO MANE ASFALTO VOLAS

pervažiavo mane asfalto volas

kaip minkštas blynas beformis

aš tįsau

ne kažkas

o niekas

paimki mane

paglamžyk delne

mašinos mane išvežios

asfalto takeliais pilkučiais

tu ašarų tuščiai neeikvok

nesiskųski fatumu kol užkimsi

tekėjo ir teka upės visos

jūrų bangos mane užpylė

tarchankuto rage ir cape blanco

greit pasaulis su manim išsiskyrė

tornadai atūžia aplamdo

kaip kortų namelį nubloškia

nuo sielos apnašas melo ir pinigų

lai teliūskuoja skausmas beribis

kaip spuogo atsikrato vaikų

per kvailybę ir negrįžtamai

išmintingesnis yra pavargėlis ir skurdžius

kas nepadengė pats savo išlaidų

menkniekis kad atrodo viskas

dabar tau rūškana ir pilka

kad krečia smulkus drebulys

kad mažai tikėjimo ir jėgų

tu verki

bet aš neišėjau

tegul kažkas ir išeina

juo labiau

su tavim aš būsiu

savo siela

didžiule

gyvastinga

ir karšta

2014