Omaras Chajamas

Iliustracijoje: Merginos portretas (paveikslo fragmentas). Popierius, akvarelė. Autorius – Irano dailininkas Abbasas Rostamianas (g. 1948). Paimta iš svetainės IranianArt.

Iš persų / farsi / tadžikų kalbos vertė Algimantas Litvinas

OMARO CHAJAMO (angl. Omar Khayyam, persiškai عمر خيام) ketureiliai, arba rubajai, verčiami  daugybėn pasaulio kalbų. Ypač gausu Chajamo vertėjų Rusijoje. 2012 m. Sankt Peterburge išėjusioje Omaro Chajamo rusiškų vertimų palyginimo knygoje paskelbta 70-ties vertėjų kūrybos, sugretinti 292-jų rubajų vertimai. Paskirus rubajus, vieną ir tą patį rubajų, šioje knygoje įvairiausiais būdais yra išvertę nuo 4 iki 33 rusų vertėjų.    

Čia pateikiame dar 15-os Chajamo rubajų vertimą į lietuvių kalbą (31-45).       

31

tai pavasaris žydi tai vėl rudens purvynas

gyvenimo knygos lapai kažkur danginas

siurbk vynelį nesikrimski išminčiaus klausyk

pasaulio tragedijos nuodas o priešnuodis vynas

32

o vyno pylėjau žolė žaliuoja gėlės sužydėjo

po savaitės žolė bus sudžiūvus žiedlapiai nubyrėję

tad nedelskim vyną gerkim ir skinkim gėles

kol žolė dar neišdegė ir gėlės nesugruzdėjo

33

nežinomos amžių paslaptys nei man anei tau

neįmenami būties rašmenys nei man anei tau

kalbamės dviese prie uždangos kuriai užsiskleidus

nebeliks jau gyvenimo siūlo nei man anei tau

34

neverta linksmą širdį nelaimėmis graudent

nereikia dėl sunkumų gražią dieną  verkšlent

nežino juk nė vienas kas ten laukia anapus

reikia vyno mielosios ir smagiai sau gyvent

35

man bjauru padariau iš savęs aš ydų talpyklą

bet nesiskubinu kaip stabmeldžiai į maldyklą

po gėrynių smarkių kažkiek prasiblaivęs ryte

meilutę ir vyną prisimenu ne mečetę ir ne šventyklą

36

šis gyvenimo karavanas praeina keistai

branginkim minutę gyvenkim linksmai

pylėjau dėl rytojaus nesirūpink duok taurę

kol naktis dar nesibaigė puotaukim smagiai

37

nesitikėki tu ilgiau kaip šešiasdešimtį gyvent

ir tinka tau pasvaigusiam namopi parplevent

tad nesiskirki tu su bokalu ir su ąsočiu

kol neatėjo laikas iš tavęs ąsotį nulipent

38

po gyvenimiškų rūpesčių nedaug tau laimės liko

ir lig dienos sunkiosios nedaug jau tau beliko

dabar tu atsipeikėk į tikrą gėrį žvelk

matei juk turto kaupikus kokia dalia ištiko

39

kas savo širdy proto žodį surado

tas nė minutės gyvenimo neprarado

arba dievo palaimos stengėsi pelnyt

arba vyno taurėj ramybę atrado

40

mes susitepėm į šitą pasaulį atėję

atėjom linksmi bet nuliūdę išėjom

ašaromis laistėm savo degančią širdį

gyvenimą iššvaistėm ir po žeme nuėjom

41

net nežinau kas ir kur sukūrė mane

ar sukūrė mane rojuj ar pragare

man pievelėj taurė liutnia ir gražuolė

šie trys man grynais rojus tau pažade

42

tariau sau aš raudono vyno nebegersiu

tai juk vynmedžio kraujas kraujo nebegersiu

tarė senis protingas ar tu rimtai kalbi

atsakiau juokauju be vyno niekaip neištversiu

43

prie upelio su mergina tarp vaizdų gražiausių

kol pajėgsiu puotaut aš puotų nenutrauksiu

kiek buvau čia esu ir kiek būsiu čia dar

vyną gėriau geriu ir gert nesiliausiu

 
44

koks rytas pažvelk į rožės stiebą ir žiedą

sužavėta šios rožės kaip lakštingala gieda

prisėskim prie rožės jos žiedlapiai byra

ir byrės kai po žemėm būsim radę sau vietą

45 

mielieji kartais draugėn juk susieisit
linksmą žavesį tarpu savęs vėl paskleisit
kai pylėjas magų vyno taurę paduos
ir už mano vargšę sielą jūs pasimelsit

– – –