
RAMYBĖ
Pievos brydę užlieja rūkas.
Ramuma ir keleivį, ir mišką nutildo,
Ir kelią patiesia,
Išganingą kaip tiltą.
Kad viskas šiapus išliktų
Ir tekėtų į dangišką varpą.
Suskambės,
Bet ne tuoj, ne dabar.
Ir nebus tai pagalba
Tavo blėstančiai sielai
Nei tirpstančiam kūnui.
Bus kaip ženklas:
Ramybė baigiasi.
Tarsi vaikas rūke nutolsta.
Be rodyklių, be jokio takelio.
O kuprotą jo nugarą
Puošia du cukruoti sparneliai.
SENĖJIMAS
Autobuse man vis dar norisi
Užleisti vietą.
Eilėje prie kasos
Pavadinta teta,
Apsidairau, kur ji.
Mano pėdos atspaudas
Sutampa su to,
Kuris į antrą Bė pradinėje
Duris praverti rengias.
Drugys naktinis, skruostą
Šilkiniu sparnu prilietęs,
Išgąsdina kaip slibino šešėlis,
Kurio vėliau
Dairais visuos kampuos.
Apie sapnus spalvotus
Nė nekalbu.
Jų puotose nedalyvauju.
Vaikams ten ne vieta.
Mažėju, tolstu,
Dingstu už horizonto.
Darausi tobulai nematoma,
Negirdima net sau…
PER LIETŲ
Šiandien palijo
Šiltai ir švelniai
Mano gėlėms kambarinėms
To iki šiol nepažinusioms
Rodos patiko
DIENOS KONTRASTAI
Kai per dieną
Penkiolika kartų
Norisi verkti
Kitus penkiolika
Svajoji prisikelti
Likusį laiką
Bandai išgyventi
Kaip dykumos karštymetį
Kaip arktinį šaltį
NEMIGA
Vakaras blausus
Ilga naktis
Žaizdotas rytas
Ir vėl diena
Kaip dovana
Kaip amfora
Kurion per laiką
Pats ir suteka –
Žaltys spalvotas
Vėl vakaras blausus
Kantri naktis
Išlauktas rytas
Kaip dovana žmonėms
Kurie nemiega
Žinodami
Kad miega kitas
2020 – 2024
Daugiau straipsnių
Gražvilė Baleišytė
LINAS UMBRASAS
Rūta Vyžintaitė-Lajienė