Jonas Liniauskas

Eilėraščiai vaikams

Rožės

Kol dar mažos buvo rožės,

Buvo ramios ir tvarkingos.

Jos dar tik žydėti ruošės,

Kai visa tvarka pradingo.

Pasileido žaist su vėju –

Į visas puses išdryko.

Kuo greičiau užaugt skubėjo

Ir dėl menkniekių vis pykos:

-Mano pumpurai didžiausi,

Aš pati pirma žydėsiu,

Vėl trukdai man saule džiaugtis,

Lysk atgal tu į pavėsį!

O juk jos iš vieno kero

Pykstasi lyg rankos pirštai.

Kas žydės pirma,- jos baras,

Kaip gyvens kartu – pamiršta.

Pogulis

Kol gali, tol dar guli,

Kai jau ne – eini toli,-

Karvių bandos ten gulės,

Prisiėdusios žolės.

O toliau gulės linai,

Nes žydėjo mėlynai.

O prie kelio, kiek menu,

Dar gulės ir akmenų.

Gal visiems yra viena

Viešo pogulio diena.

Giria

Vakar nuėjau į girią,

Nes visi tą girią giria.

Girioje girinių pilna –

Guli prie takų lyg vilnos.

Šiandien išėjau į mišką,-

O aplinkui treška, pyška.

Vos tik pasiekiau aš traką –

Laksto kiškiai lyg patrakę.

Ryt keliausiu aš į šilą,-

Sako – žemuogės ten šyla,

Tokios karštos, net raudonos-

Gal nudažė jas aguonos?

Liepa

Nieko mums daugiau nelieka –

Tenka pasitikti liepą.

Tai sustojome prie kelio,-

To, supinto iš takelių.

Prie takų pridėję ausį,

Klausėmės, iš kur keliaus ji,-

Leipalingio ar Paliepio?

Tik iš ten, kur žydi liepos…

Radasta

Augo kieme radasta –

Paslaptingai paprasta.

Kad radastos nesurastum,

Aišku, augo tarp agrastų,

Nes tada, kai valgom uogas,

Visos gėlės tik neblogos.

Taip ir žydi radasta,-

Per agrastus – nerasta.

Kukutis

Kukutis paslėpė rugpjūtį –

Tik aš mačiau, kur jis išaugs.

Žinau, dar teks palaukt truputį,

Bet kai išaugs, tai bus jo daug.

Bus trisdešimt ir dar koks vienas,-

Kasdieną augs, vešės, pilnės.

Kukučiui pavydės varnėnas,

Tokios nematęs pilnaties.

Nuo pilnaties nukris į žolę,

Vėl antaniniai obuoliai.

Man jie ir skanūs, ir gražuoliai,

Ir moka ristis apvaliai.

Kai nebeliks visai rugpjūčio,

Voratinkliais rugsėjis plauks.

Bet jei tu lauki vien kukučių,

Iki balandžio teks palaukt.

V. Kazielos nuotr..