Latvių poetai vaikams

2023 m. „Slinktys“ išleido latvių vaikų poezijos antologiją „Tirpsta diena kaip ledai“. Antologiją sudarė Audrius Musteikis, eilėraščius į lietuvių kalbą vertė Vladas Braziūnas, Erika Drungytė, Silvestras Gaižiūnas, Sigitas Geda, Audrius Musteikis, Marta Naudžiūnienė, Kristina Vaisvalavičienė, Arvydas Valionis, iliustracijas sukūrė dailininkė Lina Eitmantytė-Valužienė. Tai – pirmoji verstinės poezijos vaikams antologija nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje – panašaus leidinio nebuvo daugiau nei trisdešimt metų. Latvių vaikų poezijos antologijoje – daugiau nei keturiasdešimt autorių, pusantro šimto eilėraščių. Ji aprėpia ir šiuolaikinę, ir jau klasika tapusią poeziją, o eilėraščiai atrinkti iš 19–21 a. Latvijos vaikų poezijos lobyno.

Publikuojame eilėraščius iš šios antologijos.

Ojaras Vacietis / Vertė Sigitas Geda

Darysim, kas nereikia

Dvi pelės ant dėžės, ir ką,

Dvi pelės tariasi kai ką:

– Surišim uodegas!

Mama nesakė, kad taip reikia.

Kam uodegas surišti reikia?

– Todėl surišim, kad nereikia. –

Dvi pelės tupi sau, ir ką –

Trečia išlindo uodega,

Tai katino jau uodega.

Ieva Samauska / Vertė Erika Drungytė

Viktorijos noras

Norėčiau mokytoja mokytojams būti,

lyg patalus juos iškedent po vieną.

Ir prie lentos pakvietus juos užgriūti

nelaukta klausimų pūga kaip žiemą.

Pasiųsti biologę bėgti sprinto

ir verstis kūlversčiu. O kūno

kultūros mokytojui tepaskirta

bus šaknį rasti žody „tūno“.

Te mokytoja matematikos parašo

esė „Ruduo ir aš“. O chemijos žinovės

adyti kojines paprašom…

Arba megztinio yrančias rankoves.

Literatūros mokytoją prisiminkim.

Ar nepamiršo ji, kaip trupmeną dalinti?

Ir muzikei mes visko gero linkim.

Salas tik Kaimanų nuo Filipinų ar gebės atskirti?

Man klasėj toj dar palaikyti reikia tvarką,

sudrausminti pačius plepiausius.

Tegu mokyklos jie taisyklių čia nedarko

ir ant galvos man nelipa. Gražiausia!

O jei kam pastabų per maža būtų

ir nepadėtų netgi pažymiai blogiausi,

kalčiausi pas direktorių kaipmat pakliūtų!

Jis žino – ko nusipelnei, tą gausi!

Pėteras Brūveris / Vertė Vladas Braziūnas

Kaip kam rūpi, taip gyvena

Ugnies dukros

Krosny taškos,

Vėjų sūnūs

Sukas, blaškos,

Gyvatėlės

Raivos lieknos,

Supasi ožys

Ant liepto,

Katinas

Peliauti bando,

Sparva kanda

Jaučio žandą,

O žuvis

Vandeniai gano,

Kaip išvyst juos,

Neišmanom.

Ei! Kas ten

Už meldų lala?

Mirksnį temsta,

Mirksnį bąla,

Ten, per upę

Ne po vieną

Šnekasi

Penki pamėnai.

Jie žydruos

Pradingsta toliuos,

Dar nuo juoko

Mirga žolės,

Krupė

Prisigėrus stena,

Kaip kam rūpi,

Taip gyvena.

Maris Rungulis / Vertė Kristina Vaisvalavičienė

Virš Kuržemės perkūnas dunda

Blykstelėjo Vanėje.

Sugriaudė Smardėje.

Kabilėje, Sabilėje

Kibirkštys skeldėja.

Pirmieji lašai

Kapsi jau Usmoje,

Rendoje lietų

Suėmė siutas.

Kirto Ugalei,

Piltenei, Zlekoms,

Viršum Alsungos

Piktas jau lekia.

Iškišo baltą liežuvį

Sakoje…

Ir dingo virš jūros

Kaip pasakoje.

Maris Čaklajis / Vertė Sigitas Geda

Murkliaparkis kviečia

Vaikams – sodas, vaikams – parkas,

žvėrims, paukščiams – Murkliaparkis.

Ežiai, geniai, triušiai, pelės

sukas, sukas karuselėj.

Ir pro vilką, ir pro lapę

kiškis traukiniu sau lekia.

Lapė sako: „Baik čia staugti,

eikim pavažiuoti autu!“

Du kačiukai kontrolieriai

dramblį džiūgauja nutvėrę:

„Vietos tau čionai nebus,

Murkliaparkiui – per stambus.“

Nuo tokios kalbos netrukus

žliumbti pradeda drambliukas.

Murkliamurkis: „Negerai,

kad drambliuką išvarai.

Nors tas vaikis ir stambus,

gal trejų metukų bus.“

Ar varlė ateis, ar dar kas,

ar tamsus, ar pilkas švarkas,

nors namie jų girios, markos,

visus kviečia Murkliaparkis.