Olga Bragina
*
mokykloje mums sakydavo jog kariaujama dėl pinigų o ne dėl literatūros
sakydavo kad kiekvienas karas turi priežastį ir dingstį Pranciškų Ferdinandą
devyniasdešimtųjų pabaigoje visa ką matėme kainavo bet neturėjo dingsties arba prasmės
mano senelis pavyzdžiui susirado hobį rinko užsieninio alaus ir visokių spraitų skardines
aš rinkau turbo paveikslėlius ne aš nenorėjau automobilio tiesiog patiko mintis kad yra mašina pasiekianti 220 kilometrų per valandą greitį
mažai kas norėjo skaityti „Nusikaltimą ir bausmę“ na gerai aš perskaičiau visus FM romanus bet nėjau į jokį karą dvidešimties tiesiog nesupranti pasaulio pasaulis nesupranta tavęs o reikia būti suaugusiu žmogumi karas atrodo paprastesnis
visa prie ko stabteldavo mūsų žvilgsnis buvo įkainota
aš netgi turiu darbo knygelę joje parašyta kad dirbau trejus metus juokinga žinoma aš tai dirbu tai nedirbu pagal nuotaiką o geras darbuotojas privalo dirbti visada
*
kai baigėme univerą mūsų nenorėjo priimti į darbą be darbo patirties
dabar galiu pasakyti mano darbo patirtis man nepravertė
po šimto metų sakys kad buvome ketvirtosios bangos emigrantai
gyvenome pas pažįstamus iš feisbuko arba tiesiog žmones norėjusius padėti
rašytojų rezidencijose
prie Reino kuris taip priminė Dnieprą
tik štai gamyklos kitame krante baržos plaukia nuolatos pramonė veikia
kai baigiau univerą man pasiūlė dirbti dėl darbo patirties nemokamai
dabar aš dirbu nemokamai nes turi būti prasmė nepasakyčiau jog karas nubrėžė šią ribą
tiesiog anksčiau man atrodė kad visa kas turėjo prasmę padaryta iki mūsų mes gyvenome mirusiame muziejuje
mirusiame liaudies buities pasiekimų muziejuje
mirusiame karo muziejuje kas žuvo ir štai jo laiškai
štai jo laiškai paskui forsuoti Dnieprą
ne visa mūsų patirtis buvo bevertė tartum gyvenimas praėjo pro šalį
generolai visada rengiasi praėjusiam karui žinoma patarlė
mano brolis kovą pasakė tai pirmasis mano karas dar turiu susivokti
pirmasis ne iš vadovėlio ne iš karo muziejaus
*
nežinau kaip kovoti už moterų teises ar dar liko tų teisių už kurias galima kovoti
vasarą atvykome į Vokietiją rašytojų rezidencija tarytum kultūringiems žmonėms
bet direktorė vis viena nustebo kad aš kalbu angliškai
dar paklausė ar turiu mobilų telefoną
tarsi atvykome iš šalies kurioje nėra mobilių telefonų iš šalies kur žmonės šunų galvomis
na ir žinoma stebėjosi kaip aš tokia jauna o jau spėjau prirašyti tiek knygų
viena poetė pasakė kad ji neturi tiek knygų nes visus tuos metus dirbo
iš to tikriausiai sekė išvada kad aš visą tą laiką nedirbau
moteris pas kurią gyvenome paklausė kodėl mes nelankome ukrainiečių susirinkimų
mes neatsakėme todėl kad ten valgo pyragėlius ir dalija nemokamus džinsus
skaičiau joms eilėraščius jos žinoma klausės bet vis dėlto joms labiau reikia pyragėlių ir nemokamų džinsų
aš ir pati suvalgiau keletą pyragėlių tik džinsų man nereikia
o ką mes galėtume viena kitai pasakyti
moteris pas kurią gyvenome sakė kad neis į Žvejų šventę kadangi ten vokiečiai geria daug alaus ir nuolat prisigeria iki žemės graibymo
Iš rusų kalbos vertė Benediktas Januševičius
Stanislav Bielskij
* * *
Pirmoji slėptuvės patirtis mano gyvenime
ir mamos – taip pat pirmoji
mamai užleido mokyklinę kėdę atneštą iš viršaus
mergaitės priešais pasislinko atlaisvino dalį dviaukščio gulto
ir aš ten prisėdau su savo ramentu
Kosti netoliese juokdamiesi kalba
apie Vokietiją į kurią nespėjo išvykti
Oro uostas visai čia pat
juk miestas mažas, mes kažkur pakrašty
priešais aplinkkelį
bet ir
centras arti
Ir mažutis oro uostas – gali tapti svarbus
jei bus sunaikinti visi kiti
Ateina nauji žmonės su penkiamečiais vaikais
moksleivės sako viena kitai čia visa devinta klasė
Pokalbiai: mes ne japonai
bet daug išmokome
o salėje kurioje šokame
didžiuliai veidrodžiai
Padauginę šimtą obuolių iš nulio
gauname nulį
Kur dingo obuoliai?
Kas juos suvalgė ten tuštumoje?
Mama – mergina taip pat kikena –
ten trys tualetai, bet užėjo viena moteris
Tai du laisvi – rodo du pirštus
kaip pergalės ženklą
Įsivaizduoju, kokias žinomas aktores
primena mergaitės
Rodos Lėją Seidu ir Marion Kotijar
bet tik iš profilio
Kažkas telefone įsijungia
žaidimą ir ima šaudyti
pusė rūsio reikalauja išjungti garsą
Meldžiasi: tebūnie tavo valia
kaip danguje taip ir ant žemės
Žinoma, geriau, kai danguje
Dievo valia, o ne priešo galia
Truputį nuobodu – kiek dar teks laukti?
Dabar net galvoju ukrainietiškai
kalbuosi su mama – ne visada supranta
o ir mano ukrainiečių kalba nėra ideali
Visa tai galima laikyti didžiąja prokrastinacija.
Dabar sėdėčiau prie darbų
arba imčiau knapsėt ir eičiau miegoti
Ar nuo šiol taip bus kas naktį?
Ar teks išmokti miegoti dieną, tarp sirenų?
Ateina mažylis, toks mielas
Atrodo, plepiausios mergaitės brolis
Kokia laimė, kad maniškis saugus,
Italijoje su savo mama ir močiute
Tvanku, kad tik mama nesublogtų
Šiandien dukart gėrė vaistus nuo spaudimo
antrąkart – kai krovėme išvykimo kuprinę
ir nė velnio neradome ko reikia
Štai ji, beveik tuščia, virš galvos:
tik dokumentai buto kitame mieste
kurį netrukus okupuos
Vėl sirenos garsai, ankstesnės
čia neišgirdome
Galia iš Lvivo parašė gelbėkit mus
Fricas parašė prašau išvežkite mane su katinu į Ternopilį
Sėdžiu Ternopilyje ištisą naktį
mokyklos rūsyje
ir bijau įsivaizduoti, kas dedasi Kijyve
Žinot, brangūs europiečiai, įveskite karius
kol nevėlu
bent į šitas vakarines žemes
jei per sunku gelbėti Kijyvo gyventojus
Mes abiem rankomis už
jūs tik nemyžkit, prašom
O geriau uždarykite mūsų dangų
kad visa šita bjaurastis po jį neskraidytų
Šiandien iš ryto per teamsą
kalbėjomės su kolegomis šveicarais
netgi pamėginome išversti jiems frazę
„Rusų karo laive, eik nachui“
Jie stebėjosi, kad ir jų šalyje
yra puspročių, tikinčių,
kad dėl viso to kalti amerikiečiai ir NATO
„Mes nekariaujame su gyventojais, mes juos
išvaduojame
denacifikuojame
naikiname peles ir žiurkes“
Šniokit, džavelinai,
tokius išvaduotojus
Išėjau įkvėpti oro, kūną maudžia
Sako antskrydis ketvirtą
Krūmų šakos nukabinėtos
verkiančiais popieriniais angelėliais
____________________
Versta iš pirmųjų karo mėnesių eilėraščių rinkinio „Tekstai iš mokyklos rūsio“
(Станислав Бельский, Тексты из школьного подвала. – Днепр : Герда, 2023)
Iš rusų kalbos vertė Benediktas Januševičius
Daugiau straipsnių
Laukiame
Naujuoju tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vadovu tapo poetas Dainius Dirgėla
XXXV tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2024“