2024-03-02

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Robertas Pikčiūnas

* * *

galva apsvaigusi

ūžia vis

ūžia

 – pirmas sprogimas

 – kur buvo

 pirmas sprogimas

baltas žydėjimas slyvutės

kažkoks žydėjimas japoniškos

aš jau neatskiriu

koks jis

vis per

svaigimą galvos nežinau aš

 – kada buvo antras

 – kada buvo trečias

 – kada – septintas

 – aštuntas

 – tryliktas

 – paskutinis

2022 05 09, Molėtai

Nieko ten nėra

kaip lietus

kaip sniegas

kaip vėjas

kaip žvilgsniai

kaip žodžiai

ir pirštai

viskas slysta

nuslysta pro šalį

nebent

šviežiai išgaląsti

įdreskia kažkur kairiau

krūtinės

2022 07 12, Molėtai

***

ramybės tiktai ramybės

nors ir teks peržengt

smėlio kalnelį

bet kada nors mes vis tiek

susitiksim

kai švies baltas

mėnulis

ramybės mums

tiktai

ramybės

nors prieš akis vis dar

naktis ir tamsa

bet kai švies baltas

mėnulis

mes ir vėl susitiksim

nors ir teks

peržengt

smėlio kalnelį

2022 09 21, Molėtai

Tie laikai (nebe) tie

būna lietus

raudonas lyg kraujas

ir vėjas būna

karštas lyg kraujas

tas kraujas

raudonas lyg lietus

tas kraujas

karštas lyg vėjas

ir dienos

ir naktys

pasąmonės srautas

viskas į žemę

krauju ir ašarom

ten niekas nedygsta

ten nieko nėra

nėra

nebūti nenori

privaloma

grįžti

2022 10 05, Molėtai

***

šaltis

veriantis šaltis smelkiasi

per sluoksnius ir

tarsi plienas

priglunda prie stuburo

išsekina

net naktinis

žeme šliaužiantis gyvis

neįstengia atsitraukti

įveikti miego

– – – – – – –

keturiasdešimt pabūklų

tiek naktų

tiek rimbo kirčių

tie bronziniai milžinai

randuoti ir apsiblausę iki

juodumo

ir į dulkes

subyra grindinio akmenys

– – – – – – –

girdėjau

kad padeda šliūksnis

šalto vandens

2022 11 07, Molėtai