Sniežana Ruseckienė

ČIA

Čia tavo svečias tavo rūmas

Gerumas tavo

Nesusisiekiantys indai abu

Kur keiktis galima be tabu

Pamiršk apie prigimtį

Tai nedalinama tik

Naudojama retkarčiais

Sugrąžinti varovų kalbų

Lenktynės pjautynės naktį

Ir dieną

Nuo saulės pradalgio iki

Mėnulio aušros

Atsikvėpk ir kartok

Svečio rūmas ir tavo

Gerumas nesusisiekiantys

Indai

Abu

ATPAŽINK

Pusiau graudi

Pusiau pavargusi

Per šnabždesį – smilgų pievą

Neregėto gražumo

Diena

Ateina pėstute

Ties langu įsirėmina

Įsėja vaikus

Lyg žodžių pūkus

Vėją įgėrusius

Vanduo atvingiuos

Jai iš paskos

Raudos ledo pakirstos

Kankinės smilgos

Ruduo

DRUGELIAI

Ramu ir saulėta.

Drugelių migracija tęsiasi

Pro Dievo duris.

Tas jausmas – lyg pervargęs žengtum

Į mirtiną tylą, –

Tave išvarys

Iš proto arba iš klastuomenės,

Iš patalo balto – visam.

Per pažeme slenkantį nerimą,

Per skausmą apgaubiantį – sau

Savim prisidengusi eisi.

Ir klupsi.

Kaip tada, iš pradžių –

Pagavusi rankomis slystančią sruogą

Grūdėtų raidžių

Supai ir dėliojai per naktį,

Šnibždėjai prakeiktas maldas,

Šaukei lig kartaus užkimimo:

Man sekasi sekasi viskas,

Man seksis rytoj ir poryt,

Kažkada man vis tiek pasiseks…

Šaukei, o priplėkusios sienos

Šiureno vardus patamsy;

Ir šaltis, –  nedorėlis vienas, –

Prisagstė varveklių klausyt.

Varvekliai tie krito į sniegą,

Bet kirto per tavo rankas:

Tekėjo ne sniegas per sniegą –

Pati išėjai į bangas. 

Žymėjo pavasarius upių punktyrai,

Pripildę šaltinius ledinio vandens.

Pasikeitė žemės,

Išliko žemynai.

Toli keliavai, kol sulaukei rudens.

Per sniego ir ledo pavasario kaukę

Dabar jau matai iš arti, –

Saulėtų drugelių migracija tęsiasi:

Jie šviesūs ir nepaliesti.

ŽALTVYKSLĖS

Žaltvykslės

Lyg tiksinčios nakties spąstai

Užrašo mano žingsnius

Į priekį

Manęs neatsiklausiusios

Ar prisimeni kieno

Žodžių tinkluose mes

Plevenome

Lyg paleistos vėliavos

Nesugebančios nuskristi

Bet vis dar deklaruojančios

Beveik vaikišką džiaugsmą

Kodėl mus tebetraukia ten

Kur tiesūs kamienai

Ir žalio aksomo samanos

Žaltvykslės

Ar žvakių vainikas

Šventa Liucija

Pasiklydusi apsnigtuose pušynuose

Žvakių liepsnos

Plevenančios ant šviežiai

Apsnigto smėliagūbrio

Sniego vėliavų

Užpustytas vainikas

GABRIELIS

Nekalbadienius surenku sunkiai

Tarsi sunkčiau iš akmenio sultis

Tarsi inkšdama eičiau ir eičiau

Atrakinti tavęs

Atrakinti tavęs vienadienio

Pažadėto ir neišsipildžiusio vienio

Nepradėto ir perdėtai gėlo

Rudeninio vandens

Rudeninio vandens atsigręžus

Pasiruošusi ir pasirašius

Su Arkangelo pamesta plunksna

Tik ne savo krauju

Nes tarp mūsų tik raidžių pritrūko

Keistos linijos plunksnos galiuko

Krenta ilgas šešėlis lyg kirtis

Gabrieliaus kardu