Česlovas Skaržinskas

***

Ilgiausiai žydi

Nesodintos gėlės

Ir kalba protėvis

Neišdraskytas laukas

Paklydėliui žolė

Keroja virš galvos

Ir šnabžda

Glaudžiasi

Prie Dievo veido

Žalioj gelmėj

Pasaulio pakrašty

Per plaukus ir akis

Diena keliauja

Galukaimy

Prieš vėją

Atstumtieji. Bohemiškas ruduo

Pigus vynas

Sumišęs

Su kanalizacijos kvapais

Lėtai šildo

Užmirštą gyvenimą

Be glamonių moteris

Nelyg prietiema

Ant sofos

Plačiai užgula

Aštrų mėnulio

Pjautuvą

Kambarys išlaisvintas

Nuo dorybių, drovybių

Daug pirštų liečia

Pasaulio bambą

Bemiegę naktį

Lapkritis

Prietėmis

Miego ir nuoga

Karalystė

Laikrodžiai tiksi

Nesustoja

Viskas

Kas tikra

Glūdi giliai

Plačioje upėje

Kelio balutėse

Moters

Vaiko akyse

Per lijundrą

Gūsingą dieną

Pusiaukelėje

Nežinia kur

***

Kai užrašai 

Žodžius

Netyčia pasigirdusius

Arti ar toli

Kai obuolys

Sunoksta

Kai skauda

Ir miršti

Nesustoja viduje

Laikrodžiai ir mėnuo

Yra Nemunas

Šulinys

Motina tyla

***

Medis 

Aukštas

Šakotas

Plati giminė

Šalia gležnas medelis

Ilgaamžis bus?

Nežinau

Ir tu nežinai

Geriau nežinoti

Užaugs

Neužaugs

Tiesus 

Kuprotas

Dideliame lauke

Kur ne kur

Ąžuolas ir liepa

Visos giminės

Kas likę

Medžiuose

Sūpuoklės

Ar kartuvės

***

Parsinešiau malkų

Raistelio glėbį

Krosnelė dega

Ir rausta veidas

Rudens karalienės

Tyla apkabina

Negirdi bet mato

Kas celėje vaikšto

Ir pilsto raudoną

Išrūgusį vyną

Būk drūtas

Pažino stalas

Sena rašalinė

Šviežiausio

Pripildyta kraujo

Ugnelė plečias

Šventų paveikslų

Akelės šviečia

Iš viso pasaulio

Ir motinos Dievo

Negirdi bet mato

Tylioji už sienos

Raudoną šermukšnį

Iš būsimo lauko

***

Nuodas 

Į smegenis skverbiasi

Šiaurėje tirpsta ledynas

Mano galvą skalauja vanduo

Neskaitysiu Knuto Hamsuno

Ir kitų dievų

Nejau sapnas

Baisiai sava žemė

Bitės žieduose 

Ilga dienos simfonija

Vėlės sočiai atsigeria mano kraujo

Aštrūs peiliai

Prieš saulę švyti

Trankios polkos 

Mėnulyje klumpakojį šoka

Aušta

Negreitai