Žmogaus figūros piešimas dabar, kaip ir ankstesniais laikais, sulaukia kontraversiškų vertinimų. Iš spintos ištraukiami akademizmo baubai, kaltinimai nekūrybiškumu ir fantazijos stygiumi, kad tai yra ,,iš vis ne menas“ ir t.t.. Visa tenka kantriai išklausyti ir nepatenkintiesiems vertintojams pasiūlyti nupiešti žmogaus figūrą. Galima ir ką nors kitą – tai, ką mato. Ne iš fotografijos ir ne iš kompiuterio monitoriaus, ne perpiešti, o nupiešti. Senoviškai arba naujoviškai. Kai akis žiūri, o ranka jaučia ir piešia. Kai dailininkas turi atskleisti savo būties esmę – susidūrimą su jį supančia erdve.
Žmogaus figūros piešimas yra įrodymas, kad egzistuoja dailininkas, kuris piešia, ir egzistuoja pats piešimo procesas, kuris kuria ne manieras ir ne mokyklas, ir ne madas, o vertybes, kurių šiais beprasmių žodžių ir nereikalingos informacijos tvano laikais labiausiai reikia.
„Slaptųjų piešėjų draugijos“ paroda Mažeikiuose – tai pirma jungtinė Kauno dailininkų (VDA Kauno skyriaus dėstytojų) ir Vilniaus dailininkų (LDS natūrinio piešimo studijos ,,Slaptosios piešėjų draugijos“) piešinių paroda.
atokiosstotys.lt inf.
Daugiau straipsnių
Į Pranciškonų vienuolyno požemius kviečia XII-ieji Pož(i)eminiai skaitymai
Bolonijos vaikų knygų mugė: įkvėpimo šaltinis ir apdovanojimų pjedestalas Lietuvos kūrėjams
Vaikų literatūros premija šiemet paskirta Justinui Žilinskui ir Eglei Baliutavičiūtei