Žmogaus figūros piešimas dabar, kaip ir ankstesniais laikais, sulaukia kontraversiškų vertinimų. Iš spintos ištraukiami akademizmo baubai, kaltinimai nekūrybiškumu ir fantazijos stygiumi, kad tai yra ,,iš vis ne menas“ ir t.t.. Visa tenka kantriai išklausyti ir nepatenkintiesiems vertintojams pasiūlyti nupiešti žmogaus figūrą. Galima ir ką nors kitą – tai, ką mato. Ne iš fotografijos ir ne iš kompiuterio monitoriaus, ne perpiešti, o nupiešti. Senoviškai arba naujoviškai. Kai akis žiūri, o ranka jaučia ir piešia. Kai dailininkas turi atskleisti savo būties esmę – susidūrimą su jį supančia erdve.
Žmogaus figūros piešimas yra įrodymas, kad egzistuoja dailininkas, kuris piešia, ir egzistuoja pats piešimo procesas, kuris kuria ne manieras ir ne mokyklas, ir ne madas, o vertybes, kurių šiais beprasmių žodžių ir nereikalingos informacijos tvano laikais labiausiai reikia.
„Slaptųjų piešėjų draugijos“ paroda Mažeikiuose – tai pirma jungtinė Kauno dailininkų (VDA Kauno skyriaus dėstytojų) ir Vilniaus dailininkų (LDS natūrinio piešimo studijos ,,Slaptosios piešėjų draugijos“) piešinių paroda.
atokiosstotys.lt inf.
Daugiau straipsnių
Kai miestas tampa teatru: „Mažoji Melpomenė Plungėje“
Jau netrukus Vilniuje – ypatingas LVSO koncertas: pasirodys ne tik pasaulinis arfos virtuozas, bet ir pripažintas lietuvių pianistas Z. Ibelhauptas
Menas be sienų: „Gatvės atostogos“ sugrįžta į Druskininkus