2021-09-28

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Nerašau eilėraščių. Tik užrašinėju

Vardas, pavardė, gimimo metai, kilmės vieta, gyvenamoji vieta.

Vytautas, artimiausiems Vytas. Pavardė literatūroje – Kaziela, dokumentuose – be vienos raidės. Gimiau dešimt metų po karo, bet karas vis dar yra manyje. Nežinau, kodėl gražus mano gimtojo kaimo pavadinimas Liliškiai po Pirmojo pasaulinio karo išvirto į Valančius. Ir vyskupas čia tikrai niekuo dėtas. Gyvenamoji vieta – uždara teritorija, su aiškiomis karalystės sienomis, į kurią įleidžiami tik artimiausi mano sielai.

„Atokios stotys“ Jums yra..?

Bandymas suvienyti Lietuvą. Šviežias ir grynas kraujas. Kartu tai ir polifonija  – daugiabalsė muzika, pagrįsta savarankiškais balsais, kurie turėdami savo melodines linijas jungiasi į bendrą melodijų ansamblį. Atradimų teritorija, kurioje svarbu išgirsti, pastebėti, parodyti.

Jūsų gyvenimo knygos: pirmoji perskaityta knyga; knyga, kurios vis dar neįveikėte; knyga, kurią skaitote dabar; knyga, kurios verčiau nebūtumėte skaitęs?

Vytauto Petkevičiaus „Sieksnis, Sprindžio vaikas“ tikrai ne pirmoji perskaityta, bet tai pirmoji, kurią atsimenu. Dabar skaitau Jurgos Žąsinaitės noveles „Pertako piemuo“ vienukart su daug poezijos knygų. Neįveikta – dabar ir nuolat skaitomas „Šventasis Raštas“. Tai svarbiausia gyvenimo knyga. Galėjau neskaityti Frydricho Nyčės „Štai taip Zaratustra kalbėjo“.

Kokius tris rašytojus, nepaisant geografinių ribų ir laikmečių, pasikviestumėte palaikyti kompaniją negyvenamoje saloje?

Norėčiau kurį laiką pabendrauti gyvai su rusų Sidabro amžiaus poetais A. Bloku, A. Achmatova, O. Mendelštamu. Jei būtų leista, prie šios kompanijos prijungčiau N. Gumiliovą. Bent susikalbėčiau…

Ką Jums reiškia poezija?

Viską ir nieko. Turėdamas ją jaučiuosi turtingas, atgniaužiu rankas – tuščia.

Iš kur ateina Jūsų eilėraštis?

Iš skaidrumos ir skaudėjimo. Iš siekimo to, kas nepasiekiama.

Didžiausia poeto dorybė ir nuodėmė, Jūsų manymu, yra..?

Nuodėmė – susireikšminimas. Dorybė – sugebėjimas su kiekvienu eilėraščiu numirti ir vėl atgimti, atperkant pasaulį.

Kuo norėtumėte atgimti kitame gyvenime?

Norėčiau nenumirti. Bet, jei tai būtina, norėčiau atgimti tako žole. Ji, ko gero – amžina. Jeigu žolė turi atmintį…

Silpnybė ar keistenybė, kurią sau leidžiate.

Neužrašinėti eilėraščių. Leisti jiems praeiti pro mane.

Kokią supergalią norėtumėte įgyti?

Kad galėčiau praskleisti užuolaidą tarp šiapus ir anapus. Arba po fizinės mirties parašyti knygą.

Su kokiu knygos, filmo ar spektaklio personažu mielai nueitumėte į barą?

Į barus nevaikštau jau gal 40 metų. Na, jeigu eiti – tai tik su Ponu Bynu.

Gražiausiai ir bjauriausiai skambantys žodžiai.

Gražiausiai skamba „mama“, o bjauriausiai – „negaliu“.

Apie ką negalima parašyti eilėraščio?

Aš nerašau eilėraščių. Tik užrašinėju.