2021-10-27

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Mintimis pakelti daiktus

Vardas, pavardė, gimimo metai, kilmės vieta, gyvenamoji vieta?

Aivaras Veiknys, 1983-ieji, Elektrėnai.

„Atokios stotys“ Jums yra?..

Galimybė būti su tais, kam poezija yra svarbi, gal net svarbiausia.

Jūsų gyvenimo knygos: pirmoji perskaityta knyga; knyga, kurios vis dar neįveikėte; knyga, kurią skaitote dabar; knyga, kurios verčiau nebūtumėte skaitęs?

Tikriausiai pradėjau nuo pasakų, atminty stipriai įsirėžusi Norberto Vėliaus surinkta lietuviškų sakmių knyga „Sužeistas vėjas“, ypač iliustracijos. Po to, aišku, Karlo Majaus „Vinetu“, Danieliaus Defo „Robinzonas Kruzas“, Tomo Main Rido „Raitelis be galvos“, Žiulio Verno knygos. Dar vėliau –  Hermanas Hesė, Ernestas Hemingvėjus ir Erikas Marija Remarkas. Buvo ir Stiveno Kingo etapas. Paskui atradau Džeromą Selindžerį, Luisą Borchesą ir taip toliau. Knygų lentynoje vis dar turiu nuo mokyklos laikų stipriai pribraukytą Paulo Kueljo „Alchemiką“. Savotišką įspūdį paliko Pero Olovo Enkvisto „Kapitono Nemo biblioteka“, nors šiaip skandinavų proza nežavi. Su lietuviška proza santykiai irgi komplikuoti, tiesa, labai patiko Donaldo Kajoko „Kazašas“ ir Alvydo Šlepiko „Lietaus dievas“, bet jie juk poetai. Dar verta paminėti, kad prieš kelis metus su dideliu malonumu perskaičiau Antano Škėmos „Baltą drobulę“, kurios mokykloje tiesiog negalėjau pakęsti. Neįveikiau Samuelio Beketo trilogijos „Molojus“, „Malonas miršta“ ir „Neįvardijamasis“, grąžinau bibliotekai su mintim, kad gal kada nors. Dar kažkada neįveikiau Andriaus Jakučiūno „Tėvynės“ ir žinau, kad antrą kartą nebandysiu. Šiuo metu skaitau Adamo Zagajevskio „Du miestai“.

Kokius tris rašytojus, nepaisant geografinių ribų ir laikmečių, pasikviestumėte palaikyti kompaniją negyvenamoje saloje?

Negyvenamoje saloje išgyventi būtų sunku, todėl reikia žiūrėti praktiškai, rinktis tuos, kurie turi atitinkamos patirties. Todėl pirmiausia rinkčiausi Ernestą Hemingvėjų, savo laiku medžiojusį ne tik Afrikos žvėris, bet ir nacių povandeninius laivus. Kitos dvi tikriausiai būtų moterys.

Ką Jums reiškia poezija?

Viską.

Iš kur ateina Jūsų eilėraštis?

Niekad neklausiu, tiesiog džiaugiuosi, kai aplanko. Paskutinį sykį buvo užsukęs prieš keturis mėnesius. Niekšelis, visai pamiršo draugus.

Didžiausia poeto dorybė ir nuodėmė, Jūsų manymu, yra?

Tikras poetas visada mano, kad jis yra geriausias. Jis klysta, ir tai jo dorybė. Jis teisus, ir tai jo nuodėmė.

Kuo norėtumėte atgimti kitame gyvenime?

Norėčiau niekada nemirti.

Silpnybė ar keistenybė, kurią sau leidžiate?

Mėgstu stebėti pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius ir dalinti juos iš trijų. Jeigu triženklio skaičiaus skaitmenų suma dalijasi iš trijų, tai ir triženklis skaičius dalijasi iš trijų. Pavyzdžiui, 453, 927, 831, 297 ir t. t.

Kokią supergalią norėtumėte įgyti?

Kartais mintimis bandau pakelti daiktus. Vis tikiuosi, kad pavyks.

Su kokiu knygos, filmo ar spektaklio personažu mielai nueitumėte į barą?

Man labai patinka aktorė Andželina Džoli. Tai gal su Lara Kroft?

Gražiausiai ir bjauriausiai skambantys žodžiai?

Mane labai erzina, kai žmonės vietoje žodžio „akimirka“ sako „momentas“. O šiaip visi žodžiai, pasakyti laiku ir vietoje, yra gražūs.

Apie ką negalima parašyti eilėraščio?

Apie tai, ko nesi patyręs, išgyvenęs. Priešingu atveju bus tik eilėraščio imitacija.