Kai žodžiai ima veržtis

Vardas, pavardė, gimimo metai, kilmės vieta, gyvenamoji vieta.

Kristina Bačiulienė, 1964-10-10, Garliava; Jieznas, Prienų  r.

„Atokios stotys“ Jums yra..?

„Atokios stotys“ man yra panoraminis almanachas ir  jaunųjų poetų raiškos platforma.

Jūsų gyvenimo knygos: pirmoji perskaityta knyga; knyga, kurios vis dar neįveikėte; knyga, kurią skaitote dabar; knyga, kurios verčiau nebūtumėte skaičiusi?

Pirmoji perskaityta knyga, ko gero, buvo „Zuikis puikis“, bet mokyklinis vadovėlis „Saulutė“ buvo pirmesnis, dar prieš mokyklą perskaičiau. Neįveikiau Erich Auerbach „Mimezis“, skaičiau tik fragmentiškai. Dabar skaitau D. Bergez, P. Barberio, P.-Marc de Biasi, M. Marini, G. Valency „Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai“, nors jau esu skaičiusi, Juozo Žitkausko „Dubeltavos išpažintys“, Reginos Katinaitės-Lumpickienės „Varna su baltu plūksnu“, Vytauto Kazielos „Sapnų slidininkas“  – kelias iš karto. Nė dėl vienos knygos skaitymo nesigailiu.

Kokius tris rašytojus, nepaisant geografinių ribų ir laikmečių, pasikviestumėte palaikyti kompaniją negyvenamoje saloje?

Tomą Vyšniauską, Aldoną Ruseckaitę, Oną Jautakę, Juozą Žitkauską. Galėčiau ir daugiau išvardinti.

Ką Jums reiškia poezija?

Poezija yra būties  kalba. Ir išorinės, ir vidinės. 

Iš kur ateina Jūsų eilėraštis?

Iš negalėjimo buitine-šnekamąja kalba pasakyti, kai tylimi žodžiai ima veržtis.

Didžiausia poeto dorybė ir nuodėmė, Jūsų manymu, yra..?

Poetas yra pranašas, nešantis žinią. Nuodėmių daro, nes jie yra virš pilkos minios ir jiems neretai sunku išgyventi save.

Kuo norėtumėte atgimti kitame gyvenime?

Žmogumi.

Silpnybė ar keistenybė, kurią sau leidžiate.

Imu tingėti, kai prispaudžia būtis.

Kokią supergalią norėtumėte įgyti?

Antžmogio.

Su kokiu knygos, filmo ar spektaklio personažu mielai nueitumėte į barą?

Su Zaratustra, Sokratu.

Gražiausiai ir bjauriausiai skambantys žodžiai.

Myliu – nekenčiu.

Apie ką negalima parašyti eilėraščio?

Apie viską galima, tik atitinkama forma ir menine raiška.