KENTAURO AUKOJIMAS
krauju pražydę oleandrai
jūros putose
ir surištos kentauro kojos
sudrumstė vandenį
atskiestą pienu
mokytojau
dovanojai man vyro drąsą
ir moters subtilumą
išmokei valdyt ietį
ir priešų netausot
skolingas buvau tau išmintį
ir kario narsą
bet tavo nepasotinamas geismas
Rubenso tapytoms damoms
ir pienu aptaškyti oleandrų žiedlapiai
pavertė mane į niekdarį
ir pavydo sėkla virto
žiauraus teisėjo kalaviju
Cheironai
neteisk manęs
įvykdžiau pareigą uolaus ir ištikimo mokinio
nubaudusio tave už geidulingą prigimtį
ir neištikimybę
tavo tirštas kraujas
kurį išgėriau vyno taurėj
skalautoj oleandrų žiedlapiais
bus man bausmė
kurią skiriu pats sau
už atimtą gyvybę
nesigailiu ir nesielvartauju
tai vyrų pasaulis
ištartas balsu
tai vyrų įstatymai
nuodingi
2017 m. spalio 16 d.
RIEŠUTMEDŽIO SAKAI
tavo nugarai nutolus
Mnemė dovanojo man
piktžolę
pavirtusią kvapiąja frezija –
kaip paskutinį tavo žodį
po kurio dedamas
taškas
piktžolių svogūnėliai
pasėti prisiminimuose
subrandina sakus
ir sulą paverčia
drumzlėmis
kaip tavo žodžių nuodai
užgulę mano ausis
stipresni už juodąją drignę
jei pavirtęs Antėja
dovanotum man puokštę
lelijų
įduočiau tau draudžiamą bučinį
kraičio vietoj
kurį išsineštum
it perskeltą riešutą
bet dabar
jautiesi per daug vyriškas būti Antėja
per daug racionalus virsti Afrodite
perdėm išdidus tapatintis su Alatėja
perdėm laisvas įkūnyti Herą
renkiesi likti
Fanu
brandinančiu piktžolių svogūnėlius
prisiminimų žemėje
ir laistančiu kvapniąją freziją
drumzlinu vandeniu
nunuodijęs Afroditę
juodosiomis drignėmis
privertei Kariatiją
nukirst riešutmedį
tačiau
perskelti riešutai
riedėdami vis greičiau
stuksi į tavo nugarą
ir tavo lūpomis teka
lipnūs
riešutmedžio sakai
2017 spalio 27–29 d.
DIANOS MEDŽIOKLĖ
apgautas
tvirtų Neptūno rankų
išduotas
įdėmaus Jupiterio žvilgsnio
apleistas
stangrių Plutono raumenų
paniekinau
vyro pavidalą
esu Hekatė ir Echidna
Medėja ir Chimera
bet užvis labiau
esu karė Diana
medžioju naktimis
dvikojus žvėris
joks Rubensas
neatkartotų to
medžioklės karščio
kai dvikojai vienaragiai
klumpa
pakirsti užnuodytų strėlių
ir miško žvėrys juos
suėda
moters meilė moteriai –
raudona lelija sukryžiuota su mėlynu jazminu
violetinės snieguolės susipynę su purpurinėm pakalnutėm
šilagėlės
koketuojančios su išdidžiom gvaizdūnėm –
seserystės sapnas
išblėstantis
su rytmečio migla
gėlės vysta
mėnesiams vejant vienas kitą
ir saulės diskui
slepiantis už horizonto
renkuosi būt viena
kaip kartus akonitas
uolų viršūnėse
nepyk seserie Artemide
sumedžiojus tave
palikau Teumeso lapei
suėsti
2018 liepos 3 d.
Daugiau straipsnių
JUOZAS ŠIKŠNELIS
Atvirumas – tai spąstai
Diana Paklonskaitė