Baltas eilėraštis
Vaikams ir suaugusiems
Vienuoliškam visatos vandenyne
Sužibo sidabrinė moneta,
Ir gatveles, padvelkusias ramybe,
Užliejo plūstanti šviesa balta.
Ir plaukė tykiai ta upe baltąja
Iki saulėtų rytmečio krantų
Lyg pūkas baltu ir lengvu luotu
Šviesi naktis su dukrele mažąja…
1991 (2012)
Man reikia tavęs
Man reikia tavęs –
Virpa žemuogių skaisčios žarijos…
Matau tavo lūpas.
Man reikia tavęs –
Byra skambantys pagirio perlai…
Girdžiu tavo balsą.
Man reikia tavęs –
Plaikstos vėjyje vasaros gijos…
Liečiu tavo plaukus.
Man reikia tavęs.
Žarsto ežero krištolą pranašas baltas…
Sugrįžo viltis.
1980 (1993)
Ne meilė tai…
Ne meilė tai, tik žavesys,
Kurį gal Jis, gal ji į kūną jos įdėjo,
Ir tas stiprėjantis nuo vyno geidulys,
Tarytum ugnys susilieję.
Ne meilė tai… O žavesys –
Jis ne vitrinoj spindintis – galiu paliesti.
Išdildyk, užmarštie, apdujusias naktis,
Kai buvome su ja lyg tolios žvaigždės dviese…
Dabar svarbi viena kryptis…
Svaigus toks kūnas mergiškas, glamonių gestai.
Bet jau nesutrikdys tylos naktinės: kas tai?
Ne meilė tai, tik žavesys…
1987 (1993)
Tėvui
Senas sodas. Vaisiai.
Švyti atmintis. –
Sugrįžai!.. Išeisi…
Saugo – vienatis.
Čia berniukas žaisti
Greit atbėgs, vaikys
Šunelius. Išeisi.
Nieks nesulaikys.
Krenta saulės vaisius.
Ranką, na, ištiesk!..
Juk tuojau išeisi
Dykumon Nakties.
Juk tuojau išeisi…
Ranką, na, ištiesk –
Krenta saulės vaisius! – –
Ant skaudžios žolės.
1986 (2000)
Nesužinosim mes tos paslapties…
Nesužinosim mes tos paslapties,
O gal ir tai, kaip mirksnis neša
Gyvybės paskutinį lašą
Prie lūpų kantriai tylinčios mirties.
Tik vienas mirksnis – ir vedlė gauta,
Pakilus gal kaip mito paukštė
Į slogiai svaigulingą aukštį,
Pavirsta Naktimi. Bet niekada
Nesužinosim mes tos paslapties,
Kokia ji – ta baugi didybė.
Nei kupini veržlios gyvybės,
Nei begalinėj žemėj nebūties.
1988 (1994)
Primename, kad 2020 metais leidykla „Kauko laiptai“ išleido Mindaugo Švėgždos eilėraščių knygą „Geltona ornamentika“.
Daugiau straipsnių
Selemonas Paltanavičius
Arvydas Genys
JUOZAS ŠIKŠNELIS