Maksym Borodin

Iš ukrainiečių kalbos vertė Algimantas Litvinas

MAKSYMAS BORODINAS (ukr. Максим Бородiн, Facebook: Maxim Borodin) gimė 1973 m. Dnipro mieste. Keliolikos poezijos knygų autorius. Anksčiau kūręs rusiškai, nuo 2019 m. rašo ukrainietiškai. Su draugu poetu Symonu Čornu 2009 m. sudarė dviejų muzikos grupę „Palto Sorry Band”. Pagausėjusi ta 2011-2016 m. buvo pilnavertė grupė su daug instrumentų. Borodinas rašė eiles, grupė joms grupė  kūrė muziką ir atlikdavo. Kūriniuose buitinis absurdas persipina su niūriu (pseudo)socialiniu humoru. Maksymas Borodinas yra statybos inžinierius, technikos mokslų daktaras, dėstantis Ukrainos valstybiniame mokslo ir technologijų universitete Dnipro mieste.

Vertėjas

***

visi berniukai trapūs

kaip stiklas

blogis nesusidoros

gėris padės

Dieve

jei Tu buvai berniukas

tai suprasi kaip sunku

nieko nesuprasti

ir mušti

ir mušti

ir muštis

jei Tu buvai mergaitė

tau

lieka

tik mylėti

***

jeigu ant mūsų numes atominę bombą

noriu

kad žinotum

nemėgstu morkų kotletų

ir žodžio „meilė“

tokiam kontekste

kad viskas fain

ir gyvenimas

ir būtis

ir ateities planai

galbūt manęs vaikystėj neišmokė mylėt

gal manęs vaikystėj nemylėjo

atsimenu

tą bjaurų jausmą

kai vaikų daržely mums duodavo morkų kotletus

ir saldžią ryžių košę su obuoliais

ryžių košę su obuoliais aš paskui pamėgau

o morkų kotletų nekenčiu lig šiol

net netęsiu

sąrašo to

ko nemėgstu šiam gyvenime

kam tie sentimentai dabar

kai karas

kas kita yra meilė

jeigu ne vaizduotės trūkumas

kol kasami kapai

jeigu ant mūsų numes atominę bombą

ar liks laiko

pasakyti

šnibždom

aš pagaliau supratau

kaip būna

kai mėto į šonus

vien nuo jos buvimo

šalia tavęs

***

kai slėgis viduje ir išorėj išsilygina

imi suprasti povandenininkus

dešimt metų be rudens ir be meilės

aš užmiegu

ir matau

kaip tu pasilenki virš manęs

ir sakai

aš apšalau

vėl tave pamačiusi

per tą karą

aš pasidariau tokia kvaila

ir tuščia

kaip vaikas

pirmoje klasėj

reikia

turbūt

įsisiūti torpedą

kad nebejaustum

to

ką jauti

***

užmiršau persilogint

ir parašiau ne tam Dievui

Dieve

padėk man rasti darbą

kad mokėtų kaip IT

bet kad viskas būtų

kaip gyvenime

ir dar apie karą

ir vyriausybę

kad pasiturintieji

turėtų

o vargais negalais

gavusieji

prarastų

atsakymas neužtruko

nereikia ir norėt Dievo gailestingumo

trečią nakties

mano meile

nebegerk šiandien

gulkis miegot

***

ašarom paplūdusios

akys pasidaro tokios didelės

ir tokios skaidrios

kad galima įžiūrėti

kaip tu grįžti iš mokyklos

ir žiūri

žiūri

žiūri

bet nieko neišeina

tas

kuris išeina

jau niekad nesugrįžta

ir lieka

tik

lieka

***

šiandien pystelėjo į žemę prie miesto

va šitaip tiesiai į žemę

šiltą

žydinčią

žemę

su žalia žole

dar tebedygstančia

taip pystelėjo

kad

žemę išdrabstė aplinkui

kaip anioliukus po Dievo Motinos paveikslą

jūs matėt dažų lašelius

matėt

o toj vietoj liko duobė

riebi

juoda

tarsi visas kaimas

būtų kasęs kapą

ir taikai

ir blogiui

ir pasauliui

o mes dar gyvi

pasakė bobutė

galbūt ryte

dar tik auštant

***

oro pavojus nedraudžia mylėt

tik atsargumas

iš pradžių

paskui jau galima

visa

ko užsimanysi

netgi nesisveikint

susidūrus koridoriuj

***

gal tokia ir yra būties prasmė

klaida po klaidos

karas po karo

kol kažkas kitas kuria rojų

iš kažkokių niekų

atskiram kambaryje

su vaizdu į jūrą

mes gyvenam pagal principą

kai visa tai baigsis

būsim stipresni

jeigu aš būčiau Dievas

vėl viską daryčiau taip kaip padariau

sekundė po sekundės

nieko nekeisdamas

nė vieno nekeisdamas

kas mus daro žmonėmis

tik mes

ir tie

kuriuos palikom

bet negalim pamiršt

***

vis šilčiau prieš Kalėdas

darosi

tarsi kažkas nematomas

norėtų

kad atitirptų žuvusieji

ir jiems būtų galima atleisti

ar juos prikelti

dar Naujiesiem metam neatėjus

sakysite

piktžodžiavimas

siaubo kinas

betgi juk niekas neklausia

kas nutinka sielai

kai jinai atsiskiria

visiem svarbu

kas nutiks kiekvienam iš mūsų

kai sielos išvis nėra

***

parašyk man per mesendžerį

naudotą prieš šimtą metų

tai juk mesendžeris

ar ne

mieloji

patikimiausias pasaulyje

patikimiausias

rašai švariame popieriaus lape

baltame

tarsi šviesa stadione

kažką apie meilę

apie tai

kad tau liūdna

apie gyvenimą

kuris eina kaip papuolė

paskui įdedi į voką

priklijuoji pašto ženklą

užrašai mano vardą

gatvę

namo numerį

miestą

ir paslepi viršutiniame stalo stalčiuj

prie lango

kai susitiksim tu būtinai

atiduosi man tuos laiškus

jei labai reikės

jeigu ne

išsiųsi pati