paskutinė partija
ruduo, į pilnatį kaukia greitoji
paskutinis lietaus patepimas nuo durų link durų
kepures nusiėmę tyli kaštonai
ruošia debesys patalą purų
ruduo, rytas vakaras lošia
šachmatais
atmintis dar tik laukia, ji čia karalienė
ir aukštyn elegantiškais ratais
vejas dar neliesta
vakarienė
***
šitą akmenį ant širdies
atstūmė ledynai
sustingę milijono metų senumo klausimai
vieni į akmenį galanda liežuvius
kiti pasilipę pamato atsakymus
o kai nieko nėra
aplanko žuvėdra
ir klykia
ir klykia
sargavimas
kasdien šunys skalija ant vakaro
jei jis neatslinks — kaimo panos liks amžinai jaunos
kas naktį žemės nekantrumas obuolius kviečia
per ilgai nokti — jos meile suabejoti
kas rytą panos renka obuolius
kol nebepasilenkia
— šunis vakaras papirkęs
sudilusiais mėnulio kaulais
Kūčios
laiko plokštės, kisieliaus lava
žegnojies
it musę vaikais nuo lūpų, kaktos šventumą
už lango sniegas kieman dar nežengė kojos
supa varna ramindama krūmą
lūžta kalėdaitis — tektoninės laiko plokštės, rankų drebėjimas
nekvėpuoji
visi kas prie stalo
išliko gyvi
***
vakarais vis lankiau palaukėjusią vyšnią
ir rūgščius kauliukus tyliau spjaudžiau į vakarus
dar dabar po tiek metų toj pusėj
vis leidžiasi
juoda prinokusi saulė
o jūs, kaip špokai, kaip špokai
ją
čirškėdami lesat
Daugiau straipsnių
Gražvilė Baleišytė
LINAS UMBRASAS
Dovilė Zelčiūtė