***
aš laukiu traukinio
į ten
kur tu
manęs ilgiesi
pakaušy kalasi tarsi grūdai
lietus
ir dygsta čiurkšlės
ir apauga veidą
apraizgo liemenį
rankas
šlaunis
aš laukiu
bet senų žibintų bėgiais
atrieda tik šlapia žiemos naktis
o bilietas
nuo kainos atsiplėšia
*
aš nemiegojau
mielas
gal tiktai
sapnų plaštakė man sudėjo bluostus
ir ėmė snigti pamirštais veidais
išplėšytais iš meilės kino juostų
nekantrūs pirštai lietė juos visus
paskui susikryžiavę išsigynė
aš nemiegojau
mielas
basomis
bridau į jausmo šiaurę
užmaršties sniegynais
***
šiurpokas vakaras
žieduos tyla
nei bičių
ir atrodo
kad aš į gelmę leidžiuosi nuoga
aukštai paviršiuje būriuojas žmonės
jų kuždesiai juodų varnų pulkai
ant vėjo virvių debesį kabina
bet ne
ne debesį
ten mano baltiniai
kuriuos nuo mano
ašarų džiovina
***
jeigu išduotum
švelniausioji tavo moteris
atplėšusi skruostus nuo purpurinių pagalvių
išeitų į karą
ir niekada nesugrįžtų
tačiau sugrįžtų jos padrikos kūno detalės
ir tau sapnuotųsi
nuo kaukolytės ligi kojų pirštų galiukų
susirankiojęs
glostai
o ji meilę iškosėja
negyvų purpurinių plaštakių sparniukais
***
tu iš kur atėjai
švelniai klausė guodėjas
jautrumu apkabinęs it brolį
iš speigų
ištrupėjusio molio puodynėse
pleiskanų gluosnių šinjonuose
iš grėblių
išbarstytais danteliais
iš dalgių
nuplaktų ligi ažūro
atėjau aš
guodėjau
iš didelio vargo
kuris man tarsi pasakų rūmai
***
mano garuojančių akių debesynuose
dieviškai tobulos plaštakės maudosi
jos raibuliuoja ir spindi
ir aš į tą spindesį pradedu plaukti
o tu vis trankai mane defibriliatorium
išgąsdintas vientisos spengiančios linijos
elektrokardiografo langelyje
abu mes teisūs ir abu kalti
dabar galėdami apsikabinti
Daugiau straipsnių
Vytautas Kaziela
Rita Juškevičiūtė-Mockeliūnienė
Regina Katinaitė-Lumpickienė