***
atkastas kardas
nusitaiko į atmintį
atkastas sluoksnis
kvepia mirtim ir tamsa
eik pro šalį praeivi
jie buvo palaidoti
ne tavo čia žemė
ne tavo šviesa gelmėse
***
galėjai dar jį sulaikyti
bet kam šito reikia
visi mes turime pasirinkti
ar dainą ar mirtį
galėjai savo vaikus išmokyti
ne kilti ir skristi
o kilti ir eiti
galėjai atgal nežiūrėti
žiūrėti į priekį
ir nieko nebūtum pakeitęs
***
negaliu patikėti
kad dvylika valandų
esu jau miręs
guliu ant nugaros
į dangų žiūriu
mano barzdos plaukai
vis dar auga
veidas atrodo
lyg apibarstytas
cukrumi
palaižyk mane
ir pasakyk
ar saldi yra mirtis
ir kuo ji kvepia
*
Viešpatie
neisiu su Tavimi
į Jeruzalę
liksiu negyvosios
jūros pakrantėje
kur akinančiai spindi druska
kur karštas vėjas
išdegina atmintį
lik su manim Atpirkėjau
nereikia mums ten
*
kur aš einu
per šitokį lietų
išmaldos duona sprangi
kažkieno jau dėvėti
drabužiai nešildo
ar tu mane girdi
ar tu matai bejėgystę
ir nusižeminimą
mano didybė dingo
tarsi lapas prilipo
prie šlapio asfalto
esu mažutėlis
savo Viešpaties rankose
Daugiau straipsnių
Rūta Vyžintaitė-Lajienė
Marija Šimaitytė
Rūta MIKULĖNAITĖ-JONUŠKIENĖ