2024-07-25

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Viskas yra poezija

                                                                                                Algimantas Siaurusaitis

  „Kamonada“ išleido ketvirtąją Česlovo Skaržinsko poezijos knygą ,,Prospektas“.     

    Stipri, įdomi knyga.

                   Dizainą kūrusi Sandra Karužytė viršeliui parinko žalsvai pilką nuotrauką – joje visai ne ilga, plati didmiesčio magistralė, o jauki alėja su lenktais žibintais, suoleliais  ir žalumos kupstais ,,bruko“ grindinyje. Dažnai klystama bandant iliustruoti knygos pavadinimą, o ne knygos esmę.

                 Eilėraščių knyga  pradedama tekstu ,,Pakeliui Į Vilnių“, kuriame į akis krinta eilutė ,,kožną dieną pakelėj Nedzingė“, pabrėžianti lyrinio subjekto pastangas metai iš metų rašaluotais pirštais iš miestelio su baltuojančia mokykla, iš nostalgiškos tylos nešti buvusio kaimiečio jauseną ir žodį, išsaugotus padzūkavimus, X faktorių ( antrasis eilėraštis)  – jaunystės mintis, pojūčius ir nuotaikas. Viską,  kas pakelėje nedingo…

                   Keliaujame į miestą, kuriame ,,įmanoma miestiečiu tapti“, kuriame ,,atlapotos durys“, netekę žado žaidžia vaikai, o ,,kryžiaus bokštai“ sminga į dangų, ,, mašinų gaudesy nelieka vietos“, triukšme prasmenga veidas“, kur ,, minia pridususi nuo žodžių maratono“. Mes keliausime nuo ,,Senojo Žvėryno  tilto“ Gedimino prospektu sekmadienį  kartu su lėtai pėdinančia kate iki pat Katedros ar Literatų svetainės, kur karštos poetų galvos ginčijasi, kas pučia smarkiau – ketureilis ar verlibras… Vėliau gal pasuksime ,,prie šventųjų Petro ir Povilo dangaus vartų“ ir  klausysimės, ,,kas naujo tarp užklydėlių iš etnografinių plotų“, kur ,,užsikosėdamas autobusas kantriai veža gimtąjį žodį‘‘. Žinoma, galima pasukti į Pilies gatvę, Bernardinus, ,,bastytis prie Halės turgaus“, užsukti į knygyną ,,Bohemia“, kur ,,įkyriai zvimbia piktos musės“. Prisiminę, kad Č. Skaržinskas ne tik poetas, bet ir puikus eseistas, sekmadienio kelionės reportažą galime sudėlioti iš eilėraščių vaizdų ir detalių. Žinoma, nepamirškime, kad poetui svarbu ne tik miestas, bet ir lyrinis subjektas, ieškantis tykos, dvasinio prieglobsčio, bandantis išsaugoti savo vertybinius orientyrus.

                     Reikia pastebėti, kad poezijos knyga tvirtai sukalta, pasižymi tvarkinga sandara, tad  pirmąjį skyrių užversime su eilutėmis ,,pėdinau į Vilnių / lyg jaunuolis Daukantas / į būsimąjį veiksmą“.

                    Dar apie rinkinio pavadinimą… Bibliotekų lentynose rasime nedaug antraščių su žodžiu  „Prospektas‘‘. Juolab, poezijos knygų…

                    ,,Tarptautinių žodžių žodynas“ pateikia bent penkias šio žodžio reikšmes. Tai ir reginys, ir rašytinis kokio nors dalyko plano išdėstymas, būsimos knygos planas, reklaminis lapelis, net puošnus vargonų antstatas. Manau, visos reikšmės turi didesnį ar mažesnį santykį su poezijos knyga.

                     Mane, kaip skaitytoją, ypač kabino antrasis ir trečiasis knygos skyriai, kur labiau paliečiamos egzistencijos, žmogaus išlikimo ar prisitaikymo naujoje besikeičiančioje aplinkoje, poetinės kūrybos temos. Ryškus dvasinio prieglobsčio paieškos motyvas, kai tirpstantis ledynų vanduo kėsinasi užlieti miestus, o archetipinės vertybės atsiduria ,,po didmiesčio ratais“.

                      Įsimena trieiliai ir kitos trumposios formos. Gerai poezijai daug žodžių nereikia. Štai eilėraštis, kuris ir vadinasi ,,Eilėraštis“:

                      iš smulkmenų

                      susideda žodis

                      kuris

                      į kišenę netelpa  (50 p.)

                      Ir viskas aišku. Kas netelpa  į  kišenę, įkrenta į širdį, įsirėžia į atmintį kaip aforizmas arba sentencija – nesvarbu, kaip pavadinsime gerą frazę  ar žodžius su potekste.

                     Štai dar viena nuotrupa:

                     vergu

                     ne gimstama

                     o tampama

                    ir tipena žmogelis

                    įsitvėręs į savąjį

                    skverną     ( 52 p.)

                    Įstrigo  eilėraštis ,,Metafizika“. Aštuonios eilutės antrojo skyriaus pradžioje, turinčios ir metaforinių sąsajų, ir ritmiką, ir garsinį skambesį… Tiesą sakant, geras eilėraštis visada šiek tiek metafiziškas, nes turi antjutiminių būties ir pažinimo pradų, prasilenkimų su tikrove.

                   Paskutiniame viršelyje šviesi, mąslaus poeto, atsigręžusio į laiką ir magišką žodį, kuris gali būti netgi sprogmuo, nuotrauka.

                   Ir eilėraštis, prasidedantis eilutėmis:

                   viskas yra poezija

                   kai žodžiai virsta lietumi.

Poezija, kupina vilties, yra gera  poezija.