Juozas Žitkauskas

Braidymai

Mes braidysime po svetimus vandenis,

mūsų kojos kvepės dumbliais,

tarpupirščiuose dvesuos karpiai,

o an gyvaplaukių galiukų

laikysis gustarukių ašaros.

Gros gitaros, šoks liaudies šokėjai –

bus linksma. Mes būsime ištroškę

gėlos, ašarų, svetimų atradimų,

karosai virs garbingais valstybės apdovanojimais,

žvangės ant krūtinių sudžiūvę jų kūnai,

mes gerėsimės savimi ir mylėsimės

apsupti pilko pulko gedinčių varnų.

2023-08-27/28, Nida

Grybų karčo

Išsivirau šviežų grybų –

kotukus atskyrau nuog galvukių:

galvukes – raudonon lėkštėn

su baltais žirnukais,

kotukus – silkinėn;

užbεrau juodų pipirų,

pasmakavojau keliais

bapkavais lapukais,

iš plasmasinės puškutės

siūbterεjau raudonų prieskonių

(cik kelis župsnukus) –

balci kotukai pamėlynavo,

galvukės – geltonavo kap geltonavį

(cikriniai virci, o ne kokios budės

ar radzioakcyvūs jauciarūrai),

tai to jiej ir verci: šviesios spalvos,

patrauklumo, gero kvapo, geros

draugijos – valgytojų ar tep cik

pažūrεtojų; užpyliau

pamidorų padažu, biskelį

smetonuko, lašukų raudono

vyno invarvinau (iš cekavumo,

mažum, o galʼ?)

jėmiau maišyc, kaštavoc,

užsitraukė kokia tai migla,

čiaudulys iš akių išsunkė

ašaras, sušnerkštiau paskucinius

neprirašytus popierinio abrūso

lapus, nepadėjo –

galvukės gulεjo bambagyslėm in mani,

kotukai dar labiau pamėlynavo,

ir tep nesupratau, ar jiej net ir virci

juokės iš manį ar cik gailėjos, o gal

tarpusavin tep ir nesustarε,

katris iš jų zūikiabaravykis,

tus, aitrus, katrį nusmanancys

palieka miški

kitų išmėginimu. 

2023-09-01, Nida

Agurkų rūginimas

Vienųroz per metus

užsiraugiu agurkų

graitam suvalgymu,

tai pacai vasarai,

telpancai vienon saujon,

vienon pomecies lancynon.

Nenoru, kad sunka perrūgtų,

britkiai apmūsytų,

kad krapai beigi druskyngas vanduoj

sugraužtų jų sεklas;

Noru, kad agurkai atmytų

savo žydėjimų, virkštelεs atgnybimų,

kad jų sεklos savaime sudzygtų

kokian nor daikti:

augtų, bujotų, žydėtų…

Vienųroz per vasarų

praplaunu žiemos patalus,

numazgoju stalų

ir guldau parūgusius agurkus an lantukės:

virkščiavietėm in sienų,

žiedavietėm in langų – – –    

                 

2023-07-20 / 08-29, Vilnius – Nida

Apie kulinarinę poeziją

MP

Ar tikrai tu manai kad galiu parašyti

kulinarinių eilėraščių knygą,

ar tik šiaip, dėl žaismės pasakei?

Jeigu man galvoje vien tik vėjai

ir miglos šalvena,

o visi parašyti

receptiniai kulinariniai eilėraščiai

atsiduoda neišplaunamomis

rudimentų dulkėmis, sudurstyti

iš prisiminimų, netekčių,

neišsipildžiusių lūkesčių,

nostalgiškų viražų – – –

Žinau, kad kai kurie žmonės

juos skaitydami sveikai juokiasi:

turbūt kiekvienam šiečkavojamų kopūstų stalas

primena vis ką nors kitą,

raugintų agurkų laikymas delne

skelia erotines fantazijas,

o paprastieji lietuviški grybai

sukelia mįslingas haliucinacijas.

Kažin ar gebėčiau parašyti tokią knygą.

Savo virtuvėje, kaip ir poezijoje

gaminu vis kitaip, painioju prieskonių kiekius,

kiekvieną kartą skonis gaunasi kitoks:

kai kada tinkamas valgyti,

o būna, kad ir burną sutraukia,

norisi mesti lauk,

išvalyti, išsivalyti lėkštes, bliūdelius, šaukštus

ir iš naujo maišyti, sukti, druskinti,

kloti kopūstų lakštus, dėlioti

agurkus riekelėmis, užpilti aliejumi,

actu, o kai kada vynu

ir vėl ragauti – gal jau tiks

tiesiai į knygą ar į burną,

o gal ir vėl – tik į šiukšlinę,

kitiems perdirbti arba sunaikinti – –

– – – – – – – – – – – – – – – – – –

Bet… jei sakai,

tai muset žinai –

esi literatūros kritikas

ir iš visumos

tau geriau matyti.  

2023-10-24/ 11-04

DU EILĖRAŠČIAI TA PAČIA TEMA

1. Viešnagė

Netikėtai į duris paskambino Antonijus,

nori pabendrauti, paklausinėti

apie šventinę kalėdinę nuotaiką,

įtariai atsisakiau jo viešnagės,

bet tuo metu pro rakto skylutę

įsirangė kambarin naujas eilėraštis.

2. Šventinė nuotaika

Paskambino į duris Antonijus,

norėjo su manimi pasikalbėti

apie šventinę nuotaiką,

kaip ją ilgiau išlaikyti.

Antonijaus neįsileidau,

nes ir šventinę nuotaiką

laikau tik ant paviršiaus

giliau neįsileidžiu, žinau,

jinai gaji, laksto kur panorėjus,

kandžiojasi, drasko viską iš vidaus –

o jeigu imtų ir užstrigtų, surūdytų? –

tad šventinės nuotaikos nenoriu ilgiau užlaikyti:

ačiū, kad aplankė,

ačiū, kad pabuvo –

viskam savas laikas,

noriu, kad greičiau ji grįžtų

į savo šiltą ir šviesų narvelį

ir toliau kiekvienas sau atskirai

gyventume ramia kasdienybe.   

2023-12-23

Natiurmortas su meile

Kaimynai vis dar dainuoja:

– Ar žinai, mano meile,

Su tavim faina faina…

Mano viename virtuvės stalo

kampe – žuvis apgliaumėjusiomis akim,

kitame – seniai užsistovėjęs vanduo,

per visą stalą draikosi

pelėsių voratinkliai.

2023-12-24

Sapcyni taškucai

Niekas neindomu –

man, cik boružεlεs

sapcyni taškucai

an pasaulio šono,

iš katro pro kožnų

landa vėjų gėlεs,

nuog katro paviršaus

matos ragažεlεs. 

  

2023-07-15, Bertašūnai