Alis Balbierius

VĖLYVO ŽIEDLAPIO MEDITACIJA

Tai galbūt

Vėjas nuo Himalajų

Truputis ilgesio

Lingu lingu žieduos Lietuvoj

Želia žalias birželis o vėjas

Galbūt nuo Himalajų –

Žiedlapis vėjy nuo slyvos vėlyvas –

Lyg skristų nuo stupos į tolį

Negrabiai nupaišyta Budos akis…

KITAME SODE

Apversk pavasarį

lyg žalią smėlio laikrodį

vietoj smėlio  baltas

žiedlapių sniegas

snigs kitame sode

į kitą dangų

SMĖLIO AUDRA

Mitų skeletai

Lyg dinozaurų išmirusių

Smėlio audra į akis

Į lėliukes lyg tūkstančiai kulkų –

Ten kažkur už audros – ateitis

Eis neateis

                  nes galbūt

Ji tebuvo tik mitas

Kaip ir viskas

Kas plyti viduj ir aplink

 x   x   x

tu nieko nemąstyk: beraštis žvilgsnis

į formas skverbsis taip kaip formos

į žvilgsnį skverbias, ir susikalba

kita kalba kurią  pamiršom

iš tų laikų kai dar nebuvo

pasauly žodžio, vien tik formos tryško;

vėliau per formas tryško žodis –

dabar sugrįžt prie formų norisi be žodžio

ir nemąstyt – beraščiu būti

tiesiog strėle įsmigusią į būtį

TYRANNOSAURUS REX

Iš dangaus

Iš po žemės

Iš seno

Kaip pasaulis

Himalajų uolyno

Iš kelio dulkių

Vandenynų gilmės

Seka

Visada

Visur

Bet kuriuo

Paros ar

Metų laiku

Net iš knygų

Pro raidžių plyšius

Stebi

Iš rytmečio

Kavos puodelio

Aštri

Didelė

Negailestinga:

Tyrannosaurus Rex:

Laiko akis

ERŠKĖTIS

Tolimas kelias nešasi rankoj erškėtį.

Maudosi saulė balandžio žydram vandeny.

Ką tik vidudienis buvo, bet vakaro katinas sėlina

juodas tarytum anglis, nepalikdamas pėdsakų niekur.

Buvo ką tik naktis, bet erškėčio viršūnę saulė paliečia.

Kelias pabunda ir neša į tolį spygliuotą likimą.

Vėlei vidudienis slenka lyg debesio melsvas besvoris šešėlis.

Mano sąmonė žydi nei forma erškėčio.

PASAULIO ŠUO

Sendamas

Užsiklosi pledu.

Pasaulio šuo

Atsiguls prie kojų –

Neapsigauk –

Jis niekad

Nebuvo prijaukintas.