2024-07-25

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Regina Katinaitė-Lumpickienė

(aukštaičių uteniškių tarme)

***

žuvį

katro galėja išpildyt tris norus

iškepiau vakarienei

***

rozais dungus teip arti –

pirštais žvaigždes skaičiuotum

a tupi in dūšias naktis

ir runkų pakelt negali

***

vien na mintes kad žiema

šitų žiemų da šalčiau

nupurta vėjas menulį

žvaigždes

insiutįs nusgraužia

latenų

***

nežinau kiek man skirta

pa sauli

kiek da rozų paraisiu tinoj

kur prasdėje kelione

ar stavėsiu sugrįžus kadu

pre gimtosias tarmes griuvėsių

Vasaras rekviem

starkų šeimyna su sava meliuodijam

na unkstyva ryta

keturi starkiokai ne juokas –

tėvui nebėr vietas

lizdi atsistot –

tik duok ir duok graičiau

kų atanešei

inkaitįs dungus nakčiu svaides ladais

sulig vyra kumščiu

tykūs šiųryt starkai

pa sava agli išbarstyti

buktai drobes balti lapiniai

***

kų statei kų lipdei – viskas trupa

griūva maža saugaus pasaulėlia sienas

ragis rištum nars siūlaliu menasienas

ale čėsas nusineša viskų buktai upe

katras undenys tau nepavaldūs

ir niekam (lyg na šita būtų lingviau)

***

viskas kaip ir gerai

metų naščiai rodas  

nespaudžia pečių 

a undarokai tik braukšt –

pailgėja

jami rašyt ape meilį

(dabar jau tik tevynei)

ir kvatojies

net sienas pyška