Ieva Kadžiulytė

****

Trys laiko įkaitai erotiškos nakties įkarštyje.

Pamiršta pasaka su laiminga pabaiga,

Dabar ne pasaka, dabar girtuoklis

Save laikantis rašytoju, palinkęs prie seno stalo,

Už jo – mudu lovoje

Ir nei vienas neturime praeities, nei žmogiškumo.

Po nakties neateis diena, bet naktis pasitrauks

Savo laiku.

Ir šis girtuoklio pasakojimas paskutinis,

Kaip ir butelis, kuriame degtinė stipresnė, nei įprastai.

Viskas savo laiku.

****

Tikėjau savo namais ir aušra,

Kiekvienąkart žadėjusia šilumą.

Norėdavau sugrįžti, tik vietos vis keitėsi,

Augo ir kerojo krūmai.

Ir seno ilgametės gėlės, trumpėjo takeliai

Ir traukėsi namas.

Kokia buvau, tokia ir esu –

Trapi, maža.

Tik mamos balsas nebekviečia grįžti.

Ir vakarais temstant inkščia senas šuo,

Kuriam kadaise rinkau vardą.

Dabar mane aplotų – svetima.

Tyla visus vadina broliais pasmerktais,

Bet mes negrįšim,

Atidavę savo metus vyrams ir žmonoms,

Kurių vis dar nepažįstame.

Neskauda, tik norisi

Atsisėsti ant šlapios žolės

Ir nebesikelti…

****

Aš mažas žmogus, nesaugus.

Sugriuvo malūnas, kuriam gyvenau.

Kur eiti, kai neturi namų? Ko ieškoti, kai savęs nerandi?

Galiu sekti paskui juodas malūno kates,

Bet jomis nebetikiu.

Aš mažas žmogus, nesaugus.

Vis dar rašau laiškus senam miškui,

Jo ošimas man atstoja malūną vėjui pakilus.

Sustojau ties riba, kai katės apsigręžė

Ir ėmė sekti mane.

Aš mažas žmogus, nesaugus.

Miltuotam kely balti katiniški pėdų įspaudai.

Turėjau jomis pasirūpinti, kaip ir savim.

Dabar kačių pilvai kviečia maitvanagius į puotą.

Saulė įkaitina pamatų akmenis,

Iš jų stiebiasi žaluma.

Miltuotam kely į malūną nebėra man kelio,

Kaip nebėra ir manęs

Tik tu žadėjai būti,

Jei būsiu aš.

****

Kas tu man?

Apgirtęs ir tylus gyvulys

Ant baltos drobulės

Spindi tamsus kraujas, kaip vyšnių sultys

Ir kauliukai homo sapiens, ne uogų.

Apakęs šernas paslikas,

Plėvės ant akių, kur nebeatsispindi

Triumfuojančiojo veidas,

Tik gražiai galvą nukapoti,

Kad ant sienos dailiau kabėtų

Ir pastebėtos per vėlai iltys asimetriškos.

Ir nebeliks medžiotojų kambariui

Trys kulkos veltui

Ir tavo akys barbariškos

Nusivylei.