2024-10-05

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Įrėžta

Justas Jasėnas

Įrėžta

***

Nėra su kuo

Nėra ko tad

Pats paliečiau

Biliūno namų kertę

Žiūrėjau žiūrėjau

Ar tas žiūrėjimas gydo

Negi galėjau išdrįsti paliesti

Negi tai savais pirštais

Argi kas prašė

Negi tai namai kuriuose

Gimė nebegimdys

Nepridėkit bereikalingo nieko

Kai jau pats keisti nebepajėgsiu

***

Parinkau aviečių

Janonio laukuose

Savo Mokytojai

Atsiremiu į jos lazdą

Žiūrime į tai kas praėję

Kaip mes susitikdavome

Uogos raudonos akmuo

Braidžiota pakraščiu

Gerai kad neišmindė javų

Sakei kažkada

Ženklai sunkūs

Prisiminiau

Žodžių vienas kitam nebetariam

Uogos raudonos

***

Gerai kad trise

Kad taip neaiškiai

Nebuvo numatytas

Tas žiūrėjimas be taisyklių

Pasitikėti tėkme

Ir žeme kurioje žmonės reti

Norėjau apkabinti valstybių stulpus

Gerai kad trise

Pirmapradžių garsų ir vaizdų

Pažadinti ėjome

Tik nelieskime šitojo kranto

Jis pats mus palies

***

Nepakrikštysi

Tai mes patys tada

Net geriau taip

Žeme ir skurdžiomis jūržolėmis

Savo seilėmis ir krauju iš savęs

Įsitvers jei bus lemta

Tošimis vystytas

Suklykė Sibiro kūdikis

***

Dirsteliu į laikrodį Molėtuose

Molėtas valandas maudžia

Ne kiek teliko o liko

Smėlio kruopelės tarpupirščiuose

Meldų šnarėjimas šnervėse

Greit devynios

Labanakt vaikučiai

Prie Zaraso moja

Samanynų patalas lengvas

***

Narcizas tyčia pražydo

Parko gatvės pakraštyje

Pas Povilą eidamas pamačiau

Gelsvėjantis žiedas pilkšvėjančiame veide

Dūrė mergytė pirštu

Mamyte narsyzas plazydo

***

Ant kranto besėdįs Balčikonis

Nei duonos nei žuvies

Nėra įkyrių kupiškėniškų prošymų

Anei kokio bičiuliško raginimo

Eikit šen pusryčių

Vėjo šiurenami tik

Žodyno puslapiai

Ant suvargusių kelių

***

Salamiesčio debesys

Liečia Palatavio ąžuolų viršūnes

Užsikabinę prakiūra

Algimantas matė

Dar pabūkim sakau

Šito kalno pašlaitėje

***

Klipatėlių kūneliai

Prie krematoriumo krosnių

Nekantraudami lūkuriuoja

Virš kamino tiršti debesėliai

Vai kaip tiesiai ad astra

***

Puotauja kilmingieji

Atlaiduose nedideliam bažnytkaimy

Save gražiai aprengia ir parodo

Vyne širdies linksmybė

Kortomis lošia

Kirkina parapijos davatkas

Eina išpažinties iki kito palaiminto karto

Ir taip iki karsto kartojas žaidimai

Tik vienas Strazdelis

Su mužikais šventoriuje žmogiškai pasibūna