Justas Jasėnas
Įrėžta
***
Nėra su kuo
Nėra ko tad
Pats paliečiau
Biliūno namų kertę
Žiūrėjau žiūrėjau
Ar tas žiūrėjimas gydo
Negi galėjau išdrįsti paliesti
Negi tai savais pirštais
Argi kas prašė
Negi tai namai kuriuose
Gimė nebegimdys
Nepridėkit bereikalingo nieko
Kai jau pats keisti nebepajėgsiu
***
Parinkau aviečių
Janonio laukuose
Savo Mokytojai
Atsiremiu į jos lazdą
Žiūrime į tai kas praėję
Kaip mes susitikdavome
Uogos raudonos akmuo
Braidžiota pakraščiu
Gerai kad neišmindė javų
Sakei kažkada
Ženklai sunkūs
Prisiminiau
Žodžių vienas kitam nebetariam
Uogos raudonos
***
Gerai kad trise
Kad taip neaiškiai
Nebuvo numatytas
Tas žiūrėjimas be taisyklių
Pasitikėti tėkme
Ir žeme kurioje žmonės reti
Norėjau apkabinti valstybių stulpus
Gerai kad trise
Pirmapradžių garsų ir vaizdų
Pažadinti ėjome
Tik nelieskime šitojo kranto
Jis pats mus palies
***
Nepakrikštysi
Tai mes patys tada
Net geriau taip
Žeme ir skurdžiomis jūržolėmis
Savo seilėmis ir krauju iš savęs
Įsitvers jei bus lemta
Tošimis vystytas
Suklykė Sibiro kūdikis
***
Dirsteliu į laikrodį Molėtuose
Molėtas valandas maudžia
Ne kiek teliko o liko
Smėlio kruopelės tarpupirščiuose
Meldų šnarėjimas šnervėse
Greit devynios
Labanakt vaikučiai
Prie Zaraso moja
Samanynų patalas lengvas
***
Narcizas tyčia pražydo
Parko gatvės pakraštyje
Pas Povilą eidamas pamačiau
Gelsvėjantis žiedas pilkšvėjančiame veide
Dūrė mergytė pirštu
Mamyte narsyzas plazydo
***
Ant kranto besėdįs Balčikonis
Nei duonos nei žuvies
Nėra įkyrių kupiškėniškų prošymų
Anei kokio bičiuliško raginimo
Eikit šen pusryčių
Vėjo šiurenami tik
Žodyno puslapiai
Ant suvargusių kelių
***
Salamiesčio debesys
Liečia Palatavio ąžuolų viršūnes
Užsikabinę prakiūra
Algimantas matė
Dar pabūkim sakau
Šito kalno pašlaitėje
***
Klipatėlių kūneliai
Prie krematoriumo krosnių
Nekantraudami lūkuriuoja
Virš kamino tiršti debesėliai
Vai kaip tiesiai ad astra
***
Puotauja kilmingieji
Atlaiduose nedideliam bažnytkaimy
Save gražiai aprengia ir parodo
Vyne širdies linksmybė
Kortomis lošia
Kirkina parapijos davatkas
Eina išpažinties iki kito palaiminto karto
Ir taip iki karsto kartojas žaidimai
Tik vienas Strazdelis
Su mužikais šventoriuje žmogiškai pasibūna
Daugiau straipsnių
Atvirumas – tai spąstai
Diana Paklonskaitė
Ukrainiečių poezijos vertimai (2)