Iš spaudai rengiamo naujo poezijos rinkinio „Ex nihilo“
Mėnulio alba
Ir tu, pamiršęs žmonių kalbą
Laužo ostija…
Ar moki užuosti ją?
Pražydęs rožių krūmas
Yra šventasis rožinis,
Vasaros pamaldumas
Sniego kamža
Uždengia, kas yra laikina,
Ir kas amžina
Uodų kyrie eleison –
Ar įsileisim?
Ąžuolo mišiolo lapai
Saulės raidžių mirgėjimas
Šventumo kvapas
Miško gaisras tarytum agnus dei –
Kas atgaila pasibaigė, tas prasidėjo
Savo pavargusias kojas aukoju
Ant dulkėto kelio altoriaus
Kalba žolynų
Senesnė už kalbą lotynų
Švinta ir saulės spinduliai kartoja –
Šventas, šventas, šventas
Daugiau straipsnių
JUOZAS ŠIKŠNELIS
Atvirumas – tai spąstai
Diana Paklonskaitė