Sudėliokime viską į stalčiukus
Viename stalčiuje
Plaka mano širdis
Kitame stalčiuje
Plaka tavo širdis
Viename stalčiuje
Visi mano popieriai
Kitame stalčiuje
Nesakysiu
Tam kampe stovi dėžė
Kurioje laikau visa tai
Kas man nebereikalinga
Tam kampe stovi dėžė
Kurioje laikau visa tai
Be ko neišgyvenčiau nė akimirkos
Viename stalčiuje
Siūlai ir adatos
Primena man vaikystę
Visas žaizdas
Jau tada mokėjau
Užsisiūti pats
Viename stalčiuje
Mano riksmas
Kitame stalčiuje
Tavo verksmas
Vienoje dėžėje
Galva skaičiuojanti į priekį
Vienoje dėžėje
Kaukolė skaičiuojanti atgal
Man negaila
Gali imti
Tą dėžę kurioje yra visa tai
Man negaila
Gali imti
Ir iškraustyti visus tuos stalčiukus
Tik palik tą dėžę
Kuri vidury kambario
Ji visiškai tuščia
Joje būsiu miręs
Ambient
Pasivaidenk man
pasivaidenk man
pasivaidenk man dar sykį
Dabar jau žinau
daiktai gražesni išorėje
Pas mus taip jau būna
man nėra taip svarbu čia būti iš tikro
Dar neradau išėjimo
sakė čia jo nėra
Kas taip sakė
tau pasigirdo
Sakė nevalia iš čia išeiti pačiam
iš čia tave nebent išsiveda tai
kaip tada tu išėjai
Krentu į abstraktybę
kartais save kiaurai permatau
Taip buvo visad kiek bepamenu
tavęs jau nebuvo
Pasivaidenk man
pasivaidenk man
kur veda šis kelias
dar nežinau
Dar sykį užsidega
šviesos nors niekas
jų nejungė
Mažiausias taškelis
perveria mano akį
ir ištaško
Dabar jau žinau
daiktai gražesni išorėje
Taip norisi
pamatyti saulės spindulį
tavęsp
Dar sykį pakyla daiktai
iš amžino miego
Juos lydi dulkės
juos lydime mes
savo žvilgsniais
Pasivaidenk man
pasivaidenk man
pasivaidenk man dar sykį
Apšerkšnija blakstienos
kai iškvepiam kyla garai
Pasivaidenk man
pasivaidenk man
pasivaidenk man dar sykį
Dar sykį keičiame kambarius
ieškodami užuominų į tolimesnį buvimą
Pas mane liko keletas kortų
dar galiu išsiburti berods tu laikai žvakę taip
žvakė kybo ore
Baltas triukšmas
nebėra signalo
nebėra
Adata sustoja ties
kryžiumi
Tada rūsy žaidėme pagaliukais
užduodavom klausimą ir žiūrėdavom
ar jie juda į vidinę ar išorinę pusę sunku
paaiškinti tai buvo seniai
Dar garsai ieško
tavęs aš tavęs ieškau
ūkimas
Pelenai kyla į viršų
nors jokios ugnies
Akyse vienas šaltis
akyse šaltis vienas
Pasivaidenk man
dar sykį
užsidega šviesos nors niekas
Despair, Hangover & Ecstasy
Jūra nebemini mūsų vardų
Vėjas vos mus išvydęs nusisuka
Saulė vengia mūsų žvilgsnių
Kopos slenka šalin vos prisiartinus
Akivaizdu tu save užmiršai
Pametei šiame paplūdimyje
Kaip namų raktus
Nieko nebeatrakinančius
Nesvarbu pavargau ar ne
Manęs nieks nesulaikys
Tavo lūpos druskuotos
Aš jas godžiai ragauju
Tavo lūpos druskuotos
Teroro akto eskizas
Ištuštėjantis uostas
Laiškas butelyje
Butelis ir yra laiškas
Skonis vis dar atpažįstamas
Cigarečių dūmai
Debesis sapno suvenyras
Nauja
Nežinau ar visa tai
Kas pasakyta jau buvo
Ar dar bus
Per rūką nesimato aplinkui
Praeiviai daužosi viens į kitą
Kaip mašinos plikledžiu
Dievaži norėčiau pasiekti tave
Bet tu
Nutolsti taip toli kaip kokia šveicarija
Kurioje nesu niekad buvęs
Ir visa tai užpisa užpisa užpisa
Neutralūs plakatai ant sienų
Priklijuotos mintys
Virš jų kabančios akys
Ir aš
Sunėręs rankas į kišenes
Niūniuoju naivią melodiją
Kuri sukas į garbanas
Vėjas atneša tylą
Bet jos neklausysiu šiąnakt
Vėjas atneša garsą
Bet jis atrodo tuštesnis
Tuštesnis tuštesnis
Už kartojimą
Viskas nauja
Ir taip nuobodu
Viskas svetima
Net tu
Pranašas?
Jo žvilgsnis kaip šūvis
Pradreskiantis tamsą
Ką jau besakyti
Kai plaka liežuvis
Viena ranka vargšą maitina
Kita turčiui užduoda
Mačiau žiba žvaigždės
Jo milinės aruode
Vos įkvėpęs pusbalsiu
Pašauks tautą
Bus nauja ir skalsu
Už dyką gauta
Už dyką gaunama
Nebent kulka
Ir ta nesidabrinė
Sidharta Gautama
Jo tuštumą ištrynė
Išdavikų daug ir jie visur
O dar net ne gegužis
Jie kūnais apsimaino
Kaip drabužiais
Puoliau pro duris
Apsvaigęs nuo patyrimo
Suplūdo ir minia
Iš viso šito rimo
O tada išvydau jį
Maniau jog levituoja
Bet viskas paprasčiau
Tą vargšą jie pakorė
Daugiau straipsnių
Diana Paklonskaitė
Ukrainiečių poezijos vertimai (2)
Česlovas Skaržinskas