Dirbtinis intelektas galės nublokšti į nenuspėjamą tremties vietą ir pateikti autentiškas asmenines patirtis. (A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fondų nuotr.)
Liepos 24-ąją švenčiančiuose Anykščiuose, pačiame A. Baranausko aikštės centre išdygusiame kupole, visą dieną darbuosis dirbtinis intelektas. „Vasaros atogrąžų“ šventės fone jis kurs unikalias istorijas, kiekvieną stabtelėjusį paskatindamas atsigręžti į savo krašto praeitį ir iš itin arti pažinti tremtinių išgyvenimus.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kvietimu iš Kauno atvykusi programuotojų komanda „Sche-taustudio“, susibūrusi po Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 ženklu, Anykščiuose visą dieną demonstruos įrangą, kuri kai kam galbūt primins laiko mašiną.
Dirbtinio intelekto technologijos pagrindu veikiančioje emocinėje tremties instaliacijoje „Veidrodis iš Amžinojo įšalo“ miesto šventės dalyviai bus kviečiami itin asmeniškai pajausti sovietinių Sibiro deportacijų realijas. Algoritmai kiekvienam lankytojui sugeneruos vis naują, vienetinę bylą, susidedančią iš tremties nuotraukos ir menamų išgyvenimų istorijos.
Tai nebus iš piršto laužtas tekstas – kiekvienas instaliacijos lankytojas gaus išspausdintą jam asmeniškai pritaikytą istoriją, kuri bus gigantiškų dirbtinio intelekto perskaitytų teksto apimčių abstrakcija. Tai lyg veidrodis, kuris kaip kreivų veidrodžių kambaryje dalyviams pateiks makabriškai šalčio iškraipytus jų pačių atspindžius.
Antrus metus Kaune tobulinamą instaliaciją pristatantis jos kūrėjas Gytis Dovydaitis pasakojo, kad techninę šio projekto dalį globoja dirbtinio intelekto vystymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Neurotechnology“, talkinant įmonei „Focusonics“. Anykščiuose dirbtinis intelektas kaskart sukurs vis naują pasakojimą, priklausantį nuo įvestų lankytojo duomenų, ir taip formuos jo vaizduotėje egzistuojantį pasaulį, kuriam negalioja įprasti laiko tėkmės ir priežastingumo ryšiai.
Norint patirti tremtinio emocijas, pakaks tik atsistoti prie kompiuterio, trumpai save apibūdinti ir nusifotografuoti. Dirbtinio intelekto algoritmai dalyvio nuotrauką įmontuos į archyvinius tremties vaizdus bei sugeneruos unikalią tremties istoriją, apibūdinančią labiausiai tikėtinus žmogaus išgyvenimus deportacijų metu.
Istorijos turinys ir apimtis nenuspėjama ir kaskart bus vis kitokia. Vieniems bus pasakojama apie išvykimą iš namų, kitiems – apie Sibire išgyventas patirtis, tretiems – apie jų darbą lageriuose ar artimųjų praradimus. Nuotraukos taip pat kaskart skirsis: kartais lankytojas pamatys save prie šachtų, kartais lipantį iš gyvulinio traukinio vagono ar vaikštantį miške.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus inf.
Daugiau straipsnių
Utenos kultūros centras kviečia
Nacionalinė biblioteka įsigijo Jono Bretkūno „Postilę“
Trečiadienį, spalio 2 d. prasideda tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“.