visas gyvenimas
yra
elnio medžiojimas
kurį
Tau pažadėjau
Viešpatie
mano elnias
jaunas stipus
koja akmenį
skelia
bet dar nepasiruošęs
kovai
nuo priešpilnio
lig pilnaties
lygiai devynios paros
lekia elnias
devinragis
tarp ragų
ne saulę
pilnatį neša
sėja
negyvą šviesą
mano kaktoje
elnio totemas
įspaustas
suklupkite
jį pagarbinti
savo krauju
elnio ragus
patepsiu
aš nukarpysiu
eglių šakeles
takelį pabarstysiu
per tą takelį
vėlę išves
nebesutiksi
nepamatysi
matau atlekia
į mane
per dangų
ragų šakas iškėlęs
jaunas gražus
ir greitas
o aš jau senas
pavargęs vyras
savo strėles paleidęs
kuo prisidengti
dabar galėčiau
kaip apsiginti
mano skydas
iš plono
stiklo
ir angelo
sparno
kraštelis
bandau nublokšti
nukreipti iš kelio
nusviesti į šalį
senas vyras
įtempia lanką –
gyvastį savo
visą savo tikėjimą
lekia ugninis
elnias pro šalį
sminga ragais
į žemę
elnio krauju
saulės vartus
patepsiu
tegu sugrįžta
ir šviečia
priimk Viešpatie
mano auką
ir tebus
mirtis nugalėta
Daugiau straipsnių
JUOZAS ŠIKŠNELIS
Atvirumas – tai spąstai
Diana Paklonskaitė