2024-11-09

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Vytautas Kaziela. Mirties užkalbėjimas

Algio Jakšto nuotr.


visas gyvenimas

yra

elnio medžiojimas


kurį

Tau pažadėjau

Viešpatie


mano elnias

jaunas stipus

koja akmenį

skelia


bet dar nepasiruošęs

kovai


nuo priešpilnio

lig pilnaties

lygiai devynios paros


lekia elnias

devinragis


tarp ragų

ne saulę

pilnatį neša


sėja

negyvą šviesą


mano kaktoje

elnio totemas

įspaustas


suklupkite

jį pagarbinti


savo krauju

elnio ragus

patepsiu


aš nukarpysiu

eglių šakeles

takelį pabarstysiu


per tą takelį

vėlę išves

nebesutiksi

nepamatysi


matau atlekia

į mane

per dangų


ragų šakas iškėlęs

jaunas gražus

ir greitas


o aš jau senas

pavargęs vyras

savo strėles paleidęs


kuo prisidengti

dabar galėčiau

kaip apsiginti


mano skydas

iš plono

stiklo

ir angelo

sparno

kraštelis


bandau nublokšti

nukreipti iš kelio

nusviesti į šalį


senas vyras

įtempia lanką –

gyvastį savo

visą savo tikėjimą


lekia ugninis

elnias pro šalį


sminga ragais

į žemę


elnio krauju

saulės vartus

patepsiu


tegu sugrįžta

ir šviečia


priimk Viešpatie

mano auką

ir tebus

mirtis nugalėta