2021-09-27

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Į Griunvaldą išlydėtas Žalgirio mūšio atminimo akmuo



Šiemet liepos 15 d. Lietuva ir Lenkija minės pergalės Žalgirio mūšyje 610-ąsias metines. Šią progą paminėti ir Žalgirio mūšio karžygiams atminti buvo sukurtas paminklinis pergalės įamžinimo akmuo su lietuvišku Vyčiu. Gegužės 28 d. po iškilmingos ceremonijos Utenos rajone, Sirutėnų kaime, akmuo buvo išlydėtas į Griunvaldą, kur ir įvyko abiem tautoms itin svarbus mūšis. Paminklinį akmenį su lietuvių ir lenkų kalbomis įrašytais žodžiais „Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę“ sukūrė liaudies menininkas Valentinas Šimonėlis. Paminklui tinkamą akmenį padovanojo Alfredas Aidukas.

Į atminimo akmens išlydėjimo ceremoniją atvyko ir sveikinimo žodžius, padėkas išsakė bei mintimis apie pergalės Žalgirio mūšyje svarbą dalijosi LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės patarėjas, karo istorikas prof. Valdas Rakutis, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijos Respublikoje Šarūnas Adomavičius, dabartinis Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijos Respublikoje Eduardas Borisovas, Lenkijos ambasados pirmasis patarėjas, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Paweł Krupka, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Perlis Vaisieta, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas ir kiti svečiai bei projekto partneriai.

Prof. Valdas Rakutis, tardamas sveikinimo žodį, akcentavo, jog Žalgirio mūšis – viena svarbiausių pergalių Lietuvos istorijoje.

„Lenkijai šis mūšis buvo svarbus didžiojo karo mūšis, o Lietuvai tai buvo esminis mūšis, nulėmęs daugiau nei 200 metų vykusių karų, kurie prasidėjo dar 12 a. pabaigoje, baigtį. Archeologai sako, kad Lietuvą 12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje ištiko katastrofa: pasiekitė kultūra, žmonių gyvenimo būdas, moterys pradėjo mirti jaunos, vyrai, išvarginti sunkių žygių, sudildavo irgi jauname amžiuje. Žingsnis po žingsnio vokiečių ordinas brovėsi į Lietuvos žemes, kas dešimt, kas penkiolika metų užgrobdamas vis naują teritoriją. Būtent Žalgirio mūšis pakeitė šią situaciją“, – kalbėjo istorikas V. Rakutis.

„Kartais žmonės galvoja, kad į šį mūšį kariai žygiavo kaip į  ginamąsias kautynes. Nieko panašaus. Mes žygiavom į jų žemes tam, kad sunaikintume lizdą,  iš kur buvome puldinėjami. Žygiavome tam, kad pakirstume jų ekonominę galią, įveiktumę jų kariuomenę, parodytume Europai, kad Dievas mums padeda – taip viduramžiais žmonės suprasdavo pergalę, pergalė reiškė Dievo pritarimą. Mūšis buvo be galo sudėtingas, abi pusės buvo labai stiprios, dėjo daugybę pajėgų, bet mums, nors ir su didžiulėmis netektimis, pavyko laimėti. Vokiečių ordinas vėliau atsigavo, bet ne tiek, kad galėtų mus skriausti.

Ši pergalė buvo įtvirtina 1411 m. Torunės paliaubomis, bet visas procesas tęsėsi dar 10 metų. Tik 1422 m. galų gale prie Melno ąžuolo buvo pasirašyta ilgalaikė taika“, – sakė istorikas.

Paminklinis akmuo Žalgirio mūšio karžygiams atminti sukurtas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės  ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos iniciatyva.

Po ceremonijos vilkikas su pakrautu paminkliniu akmeniu, lydimas Utenos baikerių, pajudėjo link Utenos. Planuojama, kad apie 11 valandą kelyje Jonava–Kaunas koloną turi pasitikti Lietuvos kariuomenės baikerių klubas „Perkūnas“. Kauno krašto baikeriai išgabenamą į Griunvaldą paminklą lydės iki Lietuvos–Lenkijos sienos.

Paminklas į Žalgirio mūšio lauką Griunvalde turėtų būti atvežtas ir pastatytas apie 18 val.

Atokiosstotys.lt inf.